Antri metai “Romuvos” gimnazijos antrų ir trečių klasių gimnazistai, paskatinti anglų kalbos mokytojos Irenos Laužadienės, dalyvauja tarptautiniame gamtosaugos projekte “Anglies dvideginio pėdsako iššūkis mokiniams”. Į šį projektą įsiliejo įvairiausių pasaulio kampelių atstovai – JAV, Prancūzijos, Italijos, Rumunijos, Belgijos, Graikijos, Turkijos, Švedijos, Kanados, Ispanijos ir kt. Projekto idėja – kiekvieną žmogų priversti susimąstyti apie aplinkos taršą ir paskatinti spręsti gamtosaugos problemas.
Kasdien naudodamiesi transporto priemonėmis, elektriniais buities prietaisais, šildydami savo būstus ir netgi maitindamiesi, mes į aplinką išskiriame didelius kiekius anglies dioksido dujų (CO2). Tai daro didelį neigiamą poveikį mūsų klimatui.
Aplinkos tausojimo būdai
Projekto “Anglies dvideginio pėdsako iššūkis mokiniams” dalyviai siūlo kelis paprastus, kiekvienam iš mūsų prieinamus būdus, kaip tausoti aplinką:
1. Užuot keliavus mašina eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, o tolimesnius atstumus įveikti viešuoju transportu.
2. Valgyti mažiau mėsos, daugiau daržovių (ypač vasarą, kai organizmui reikia mažiau kalorijų), rinktis produktus, užaugintus savame krašte.
3. Naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti buities įrenginių budėjimo režimu (kompiuterio, televizoriaus).
4. Rūšiuoti šiukšles. Šio darbo svarbą supranta visas pasaulis.
5. Naudoti lengvai suyrantį, ekologišką ar medžiaginį daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį. Parduotuvėn neštis sąrašą: jis padeda išvengti nereikalingų pirkinių.
Moksleiviai apie projektą “Anglies dvideginio pėdsako iššūkis mokiniams”
Smulkmenos atskleidžia situaciją
Augustina PIVORIŪNAITĖ
“Romuvos” gimnazijos
3 klasės gimnazistė
Vienas projekto tikslų – rasti atsakymus į keturių kategorijų klausimus apie transportą, namus, maistą ir pirkinius.
Transporto kategorijoje dėstėme apie tai, kaip keliaujame į mokyklą, kokį transportą dažniau renkamės laisvalaikio išvykoms – visuomeninį, nuosavą ar pėdiname pėsčiomis, kaip dažnai skraidome lėktuvu. Namų kategorijoje vyravo klausimai apie elektroninių prietaisų naudojimą, kambarių apšvietimą, vandenį, šildymą bei aplinkos priežiūrą.
Tiesa, kai kurie jų nustebino, pvz., “Kiek laiko per dieną naudojatės dušu?”, “Ar valydamiesi dantis užsukate vandens čiaupą?”, “Ar išnaudojate abi popieriaus lapo puses?”
Sužinojome, kad būstai, šildomi malkomis, išskiria didžiausią anglies dvideginio kiekį.
Anketos rengėjai mūsų klausė, kur ir ar dažnai perkame drabužius, ar eidami apsipirkti pasiimame pirkinių maišelį, ar atkreipiame dėmesį į pakuotes, kaip rūšiuojame šiukšles namuose ir mokykloje?
Net ir nereikšmingos smulkmenos, sudėtos kartu, parodo, kokį didelį anglies dioksido kiekį mes išskiriame.
Pasaulinė patirtis internetu
Simona SIDABRAITĖ
“Romuvos” gimnazijos
3 klasės gimnazistė
Mes, projekto dalyviai, registravomės socialiniame mokomajame tinklalapyje Einztein.com. Jame bendravome su mokiniais ir mokytojais iš viso pasaulio. Keitėmės nuomonėmis įvairiausiomis temomis – nuo miškų apsaugos iki ekologiško meno.
Pasidalinome savo darbo rezultatais, komentavome kitų pasisakymus, įsitraukėme į diskusijas su projekto dalyviais iš įvairių pasaulio šalių.
Štai Nataša iš Kroatijos papasakojo apie tai, kad dauguma jos miesto gyventojų turi nuosavus sodus, kuriuose užsiaugina natūralių ekologiškų vaisių ir daržovių. Italė Gabriela pasidalijo patirtimi, kaip taisyklingai rūšiuoti popierių, o Mia iš JAV išvardijo atliekų rūšiavimo privalumus.
Mūsų gimnazijos mokiniai taip pat neatsiliko: merginos parodė, kokių papuošalų ar interjero puošybos detalių galima pasigaminti iš plastikinių ir kitų įvairių pakuočių.
Minėtame tinklalapyje radome daug įdomios ir vertingos informacijos, vaizdo medžiagos gamtosaugos temomis. Tai pranoko mūsų lūkesčius.
Didžiausi taršos šaltiniai
Evelina KAIRELYTĖ
“Romuvos” gimnazijos
3 klasės gimnazistė
Atsakę į anketos klausimus išsiaiškinome didžiausius aplinkos taršos šaltinius.
Transporto kategorijoje tai – automobiliai: jie į aplinką išmeta didžiausią anglies dvideginio kiekį.
Namų kategorijoje didžiausi aplinkos teršėjai – malkinis šildymas bei mūsų pomėgis ilgai – 15-20 min. – praustis duše.
O štai apsipirkimo ir vartojimo įpročius įmanoma keisti nesunkiai. Tereikia naudoti daugkartinius pirkinių maišelius, riboti savo pomėgį pirkti galybę drabužių ir pan.
Didžiausia šio projekto nauda yra ta, jog mes, mokiniai, siekiame pakeisti savo gyvenimo įpročius. Mūsų tikslas – įtraukti į aplinkos tausojimo veiklą kuo daugiau žmonių.
Išskyrėme dvi pagrindines priežastis, kurios labiausiai trukdo rokiškėnams tausoti gamtą. Tai – dviračių takų bei specialiųjų rūšiavimo konteinerių stoka mūsų mieste.
Kiekvienos rajono mokyklos bendruomenė gali prisidėti prie aplinkos tausojimo. Pavyzdžiui, organizuoti renginius apie gamtą bei atliekų rūšiavimo naudą, šalia mokyklų įrengti dviračių stovėjimo aikšteles ar net sugalvoti medžių sodinimo tradiciją.
Aiškėja dvaro parko talkos gairės
Lina DŪDAITĖ
Trečiadienį Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, rajono verslininkai bei Rokiškio miesto seniūnas Viktoras Gruodys aptarė dvaro parko talkos planus. Šiemet ketinama pjauti senus medžius, niokojančius parko tvorą, gilinti ir valyti griovį, pašalinti išliekamosios vertės neturinčius pastatų griuvėsius.
Pagailėjo
“Gimtasis Rokiškis” jau rašė, kad šiemet visuotinė dvaro parko talka vyks gegužės 12 d. Susirinkime Krašto muziejuje jos rėmėjai rajono verslininkai Irmantas Tarvydis, Dalius Trumpa, Rimantas Sakaitis, Algimantas Šablinskas, Jonas Smalinskas, Sigitas Dzindzelėta, Raimondas Sirgėdas, Leonardas Šablinskas, AB “Rokiškio komunalininkas” vadovas Antanas Vagonis, muziejaus direktorė N.Šniokienė bei Rokiškio miesto seniūnas V.Gruodys skaičiavo svarbiausius talkos darbus.
Muziejaus ūkvedys Valentinas Skeirys susirinkusiesiems pranešė, kad parke planuojama nupjauti 86 senus medžius.
“Jau gavome gamtosaugininkų leidimą. O štai paveldosaugininkai medžių gailėjo. Tačiau šie ardo mūsų tvorą, taigi turime juos nupjauti”, – sakė ūkvedys.
Verslininkas I.Tarvydis pasiūlė išpjauti ir parko vaizdą darkančius paežerės karklynus.
Tarsis
AB “Rokiškio komunalininkas” direktorius A.Vagonis tarėsi dėl parko kelmų šalinimo. V.Skeirys suskaičiavo, kad reikėtų sunaikinti bent 40 kelmų. Tam reikalingas specialus įrenginys – kelmų freza. Jos nuoma kainuoja 600 Lt ir dar tektų sumokėti po 50 Lt už kiekvieną sunaikintą kelmą. Pigesnis jų naikinimo metodas – išgręžti kelmuose skyles, į jas pripilti salietros ir kelerius metus pūdyti. Susirinkimo dalyviai nusprendė iš kelininkų skolintis kelmų frezą.
Valys
Kitas svarbus talkos darbas – išvalyti apie puskilometrio ilgio istorinį dvaro parko griovį. Anot verslininko S.Dzindzelėtos, griovys yra gana geros būklės, tačiau būtina tvirtinti jo šlaitus. Jis siūlė tiesti specialų geotekstilės tinklelį ir ant jo sėti žolę, kuri įsišaknys ir nebeleis slinkti griovio šlaitams.
Kita problema – sulūžusi griovio pralaida. Ją būtina sutaisyti.
“Seniūnija pralaidų neturi”, – pranešė seniūnas V.Gruodys. Verslininkai planuoja tokią nupirkti – ji kainuos apie 500 Lt.