Antri metai dalis Apaščios kaimo (Pandėlio sen.) šeimų gyvena lyg pelkėje: net vidurvasarį žmonės po kiemą negali vaikščioti be guminių: daržai apsemti, rūsiai pilni vandens, nuo drėgmės pūva mediniai statiniai, subjaurotos vejos, nyksta vaismedžiai. Šios bėdos priežastis – ne gamtos stichija, o sugedę melioracijos įrenginiai…
Žmonės – ne gervės
Anot Apaščios kaimo žmonių, jų padėtis ekstremali: į daržus įeiti jie negali, šie – po vandeniu, skęsta šiltnamiai, rūsiai virto baseinais, apsemti kiemai, vanduo veržiasi į ūkinius pastatus, nuolatinė drėgmė vargina senyvo amžiaus žmones, jie vis dažniau skundžiasi negalavimais.
„Prašėme seniūno pagalbos, važiavo pas mus komisijos, o pagalbos taip ir nesulaukėme. Dveji metai gyvenam lyg gervės pelkėj“, – guodėsi garbingo amžiaus gyventoja Valentina Šeršniova. Moteris slaugo visiškos negalios brolį, jį reikia dažnai maudyti. Tačiau to daryti ji negali, nes kieme esantis rezervuaras nuolat pilnas vandens, o jį išpumpuoti kaskart kainuoja 20 Lt.
Pašnekovė sakė, jog antri metai vanduo semia jos kiemą, todėl prie namų negali auginti daržovių. Net vidurvasaryje čia telkšo vanduo.
Silpnos sveikatos Ustinijos ir Justino Timofejevų sodybos vaizdas panašus. Jų lauko rūsys jau dveji metai virtęs baseinu – vanduo jį apsėmė iki pat slenksčio. Senyvo amžiaus sutuoktiniai tapo melioratoriais: gelbėdami šiltnamį, ūkinius pastatus ir daržiuką jie kasa griovius ir jais bando išplukdyti vandenį. Tačiau šių pastangų neužtenka.
Ūkininkų Laimutės ir Rolando Stuokų sodybos „vizitinė kortelė“ – didelėje baloje skendintys gėlynai. Anot sodybos šeimininkė, puošti kiemą nebekyla rankos: veja išmirko, gėles reikia kelti ant padėklų. Paskendo ir sodybos pakrašty surikiuoti žemės ūkio padargai.
Nijolė Staniulienė savo dirvoje sodino bulvių ir kitų daržovių, bet derliaus nesitiki, nes žemė guli po vandeniu. Benediktos Rublienės beveik 2 ha pievos, esančios priešais sodybą, mirksta. Panašus vaizdas ir kieme. Užsistovėjęs vanduo rūgsta ir skleidžia nemalonų kvapą. Pievelėje veisiasi parazitai.
Netylės
Panašių bėdų apstu daugelyje Apaščios kiemų. Rajono ir seniūnijos valdininkų pagalbos nesulaukiantys kaimiečiai teigė nebegalintys tylėti ir laukti, nes gyvenimas tapo pragaru. Esą ko vertos valdininkų kalbos apie Europos Sąjungos (ES) ir kitokių fondų didžiulę paramą ir dėmesį kaimui, kai atsitikus bėdai rūpestis žmonėmis išgaruoja?
Skęsta ne tik Apaščia
Pandėlio seniūnui Romualdui Varaniui puikiai žinomos Apaščios kaimo bėdos. „Sugedo melioracijos sistema, todėl dveji metai kiemai skęsta. Reikia įrenginius remontuoti, o pinigų nėra“, – dėstė p.Varanius.
Pasak seniūno, žmonės rašė raštus, prašė pagalbos žodžiu… Seniūnija kreipėsi į rajono valdžią, kaime pora kartų lankėsi speciali savivaldybės komisija, o reikalai nejuda.
Skęsta ne tik Apaščia. Sugedę melioracijos įrenginiai skandina Suvainiškio, Sriubiškių bei kitas seniūnijos gyvenvietes.
Seniūno RVaraniaus prognozėmis, nusidėvėję melioracijos įrenginiai vis dažniau kels problemų – kosmetinio remonto nebepakaks.
„Suremontuoti vienos gyvenvietės melioracijos sistemą gali kainuoti apie 50 tūkst. litų, o nutiesti naują liniją – kelis kartus brangiau. Be ES paramos tokių projektų neįvykdysi“, – svarstė seniūnas.
Pagalbos sulauks
Rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Gudonis ramina Apaščios gyventojus: kai melioratoriai baigs Suvainiškio įrenginių remonto darbus, jų technika važiuos į Apaščią. Melioratoriai ieškos, kurioje vietoje sutriko drenažas ir juos remontuos.
„Tai bus tik laikina pagalba, senutėlaičių įrenginių veikla vėl gali sutrikti“, – dėstė specialistas.
Pasak jo, daugelyje rajono gyvenviečių melioracijos įrenginiai morališkai pasenę, prie jų negalima prijungti lietaus kanalizacijos vamzdynų. Smulkių remontų nebepakanka – reikia tiesti naujas trasas, o jos kainuoja milžiniškus pinigus. Skęstančiose rajono kaimuose melioracijos įrenginius planuojama remontuoti savivaldybės administracijos direktoriaus Specialiojo fondo lėšomis. Tačiau už 13 tūkst. litų, skirtų šioms problemoms spręsti, didelių darbų nenuveiksi.
Prieš pora metų buvo pakeista Antanašės (Obelių sen.) melioracijos sistema. Kaimas skendo daug metų. Čia nutiesta nauja 1200 m ilgio linija, kainavusi 150 tūkst. litų. Šie darbai finansuoti ES fondų, parama gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.
„Pernai kupiškėnai už 800 tūkst. litų naujus melioracijos įrenginius paklojo Alizavos gyvenvietėje, ir jie veikia idealiai“, – dėstė p.Gudonis.
Pašnekovo manymu, ir mūsų rajono kaimo bendruomenės bei rajono Vietos veiklos grupė galėtų imtis iniciatyvos teikti daugiau ne naujų aikštynų įrengimo ar parkų tvarkymo, bet melioracijos ir drenažo sistemų atnaujinimo projektų.
Aldona MINKEVIČIENĖ
