Entuziastai, Rokiškio miesto istorinėje dalyje vykdantys žvalgomuosius archeologinius tyrimus, rado krosnies koklį su heraldiniu Krošinskių giminės ženklu – trišake žvakide. Toks ženklas puošia ir dabartinį Rokiškio miesto herbą. Šis radinys – vienintelis, patvirtinantis šios kunigaikščių giminės buvimą Rokiškyje. Iki šiol apie Krošinskius rokiškėnai žinojo tik iš rašytinių ir sakytinių šaltinių.
Didingi rūmai
Rokiškio dvaro istorija skaičiuojama nuo XVI a. Žygimantas Senasis dvarą padovanojo didikams Krošinskiams. Filosofas Bronius Deksnys, tyrinėjęs mūsų dvaro praeitį, mano, jog ši giminė Rokiškyje apsigyveno apie 1514 m.
Vendragovskio 1634 m. inventoriuje dvaro raštininkas labai kruopščiai aprašė Krošinskių pilies rūmus bei ūkinius pastatus. Dideliame mediniame dvaro pastate buvo masyvūs, tačiau elegantiški mediniai baldai, švediškų koklių krosnys, sraigtiniai laiptai, įspūdingi sietynai. Valgomąjį puošė aštuoni stikliniai langai. Jie atrodė prabangiai, nes tuomet stiklas buvo retai naudojamas. Didikų valgomajame kabojo iš medžio išdrožta briedžio galva su šešių šakų ragais. Ant šių Krošinskiai degdavo žvakes.
Rūmuose kunigaikščiai buvo įsirengę koplyčią su stalių darbo altoriumi, o pastato antrajame aukšte buvo salė su septyniais stiklo langais.
Rūmų pastatą nuo ūkinių statinių skyrė vytelių tvora su gražiais pušiniais vartais ir stogeliu. Rūmų patalpos buvo paženklintos Krošinskių herbais.
Seniausi dvaro rūmai, priklausę kunigaikščių Krošinskių giminei, neišliko. Istoriniai šaltiniai liudija, jog jie stovėjo netoli senosios alaus daryklos, vietos gyventojų vadinamos „bravoru“. Tikslią dvaro vietą galima nustatyti tik archeologiniais kasinėjimais, tačiau jie niekada nebuvo atliekami.
Entuziastai
Užpildyti šią spragą pasiryžo grupė entuziastų. Juos draugėn subūrė šių tyrinėjimų iniciatorius ūkininkas ir verslininkas Raimondas Sirgėdas.
Vadovauti archeologiniams kasinėjimams buvo pakviesta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos-restauravimo skyriaus archeologė Roma Songailaitė. „Kompetentinga, profesionali, charizmatiška, pasitikinti ne tik žiniomis, bet ir nuojauta, retai ją nuviliančia“, – gerų žodžių tyrimų vadovei negailėjo muziejininkas Valius Kazlauskas.
„Kasame čia, o gal ten? Bėgiojame po dvarvietę nešini kastuvais, neapsispręsdami, kurioje vietoje pradėti darbą. O archeologė vietovę įvertino amžininko akimis: mintyse įsivaizdavo XVI a. pabaigos Rokiškį, vietovę, kurioje stovėjo dvaras, malūnas, ūkiniai pastatai. Archeologė parodė kasimo teritorijas ir neprašovė“, – darbų planavimo detales atskleidė R.Sirgėdas.
„Senąjį Krošinskių dvarą gaubia paslaptis: neturėjome nė mažutės sagos šios didingos, senuose dokumentuose aprašytos dvaro pilaitės“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė Rokiškio krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis.
Entuziastai archeologiniams darbams pakvietė rajono moksleivius, šaulius.
Trišakė žvakidė
Kasinėjimai vykdomi prie dvaro senosios alaus daryklos, įspūdingo architektūros pastato šalia Tyzenhauzų alėjos, už tvenkinio.
Tyrinėjimų dienų buvo visokių: talkininkus merkė lietus, svilino saulė.
„Užtat visi susipažino su archeologijos pradžiamoksliu: sužinojo, kaip reikia kasti, kaip šepetėliu nuo radinių nuvalyti žemės liekanas. Pasitaikė norinčiųjų laužtuvu ardyti žemės paviršių, viską daužyti…“ – pasakojo p. Sirgėdas.
Tyrinėjimų metu buvo iškasti 6 šurfai. Jais yra vadinamos keturkampės duobės iki įžemio – nejudinto žemės sluoksnio. Juose rasta koklių dalių, keramikos, plytų, glazūros, stiklo, metalo dirbinių liekanų. Vieno šurfo maždaug 30 cm gylyje aptiktos krosnies koklio liekanos nustebino ir archeologę, ir istorikus: ant koklių matyti Krošinskių giminės ženklas – trišakė žvakidė ir heraldikos simbolis „Ogonczyk“ – strėlė su pasaga ir raidė „P“.
„Didžiulėje teritorijoje archeologė išrinko vietą, kurioje ir aptikome heraldinio koklio liekanas. Lyg būtume adatą radę šieno kupetoje“, – džiaugsmo neslėpė muziejininkas V.Kazlauskas.
Strėlė su pasaga
„Unikalus radinys – koklis su heraldikos ženklais vainikavo mūsų sumanymą ir uždavė daug klausimų istorikams“, – sakė p. Sirgėdas.
Koklis bus pirmasis Krašto muziejaus eksponatas, patvirtinantis kunigaikščių Krošinskių giminės buvimą Rokiškyje. Iki šiol apie juos buvo žinoma tik iš rašytinių ir sakytinių šaltinių. Giminės simbolis – žvakidė – puošia ir dabartinį Rokiškio miesto herbą.
Anot G.Kujelio, tradiciškai herbų skyduose esti keturios figūros, o rastame kampiniame koklyje – tik dvi. Jam labai norėtųsi ieškoti ir rasti daugiau daiktų su kitais Krošinskių heraldikos ženklais. Be to, dar reikia iššifruoti, ką simbolizuoja antrasis heraldikos ženklas – strėlė ir pasaga. Jį herbuose naudojo per 500 kilmingų giminių.
Filosofas B.Deksnys ant koklio išspausdintą „P“ raidę sieja su kunigaikščiu Petru Krošinskiu, kuriam 1588 m. palikimu atiteko Rokiškio dvaras.
Pasak tyrinėjimų vadovės archeologės R.Songailaitės, istorinės vertybės radimas tik patvirtina, jog Krošinskių dvaras stovėjo netoli senosios alaus daryklos.
„Iš Biržų ar Kupiškio sugriautos krosnies dalių Rokiškin tikrai niekas nevežė“, – patikino archeologė. Jai labai įdomu tyrinėti daug metų neliestus žemės plotus: senojoje dvarvietėje archeologiniai tyrinėjimai buvo atliekami tik planuojant naujas statybas ar senųjų pastatų rekonstrukcijas. Ši vieta dėkinga tyrimams: teritorija neprivatizuota, derinant leidimus kasinėti, nereikėjo gauti savininkų sutikimo. Archeologė R.Songailaitė net neabejoja, kad atras daugiau vertingų daiktų, atskleisiančių dar nežinomas dvaro savininkų gyvenimo detales.
Entuziastai, pradėję kasinėjimus, tikisi visuomenės palaikymo.
„Jaučiamės lyg našlaičiai: dvaro praeitimi domisi tik Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai, o rajono valdžiai, turinčiai inicijuoti tyrimus, kol kas tai visiškai nerūpi“, – teigė kasinėjimo iniciatorius R.Sirgėdas.
Dvaro teritoriją planuojama tyrinėti iki lapkričio 30 d.
Dalia ZIBOLIENĖ
