Rokiškio socialinės paramos centro neįgalių vaikų dienos centre laisvalaikį leidžia dešimt rokiškėnų. Vaikai mokosi pažinti juos supančią aplinką, gyventi savarankiškai, lavinti kūrybinius ir darbo įgūdžius. O jų tėvai, turėdami galimybę palikti atžalas patyrusių socialinių darbuotojų globai, gali integruotis į darbo rinką.
Iššūkis
„Neįgalus vaikas kiekvienai šeimai yra sunkus darbas ir didžiulė atsakomybė“, – teigė dienos centro vyriausioji socialinė darbuotoja Jūratė Dovydėnienė.
Šios įstaigos specialistų patirtis rodo: ne kiekvienai šeimai pavyksta įveikti sunkumus. Kai kurie neįgalūs vaikai yra socialiai apleisti: ištisas dienas jie leidžia namuose prie kompiuterio ar televizoriaus. Jie puikiai žino animacinių filmukų siužetus, save tapatina su jų herojais, tačiau nėra čiupinėję pienės pūko, lietę sraigės.
„Tėvams, pasodinusiems savo atžalą prie kompiuterio, ramu: vaikas yra užimtas, jis netrukdo rūpintis buitimi“, – sakė specialistė. Ji prasitarė, jog kai kurie tėvai tarsi gėdijasi neįgalaus sūnaus ar dukters: vengia su juo rodytis gatvėje, nesiveda į renginius.
Kartais neįgalių vaikų tėvai ir seneliai pernelyg rūpinasi savo atžalomis ir stengiasi už juos atlikti net paprasčiausius darbus: antai maitina šaukšteliu paauglį sūnų, nors jis puikiausiai moka valgyti.
Kita opi bėda – psichikos negalios vaikai nepritampa prie bendraamžių. O tokiems labai svarbu bendrauti, integruotis į visuomenę. „Kiemo vaikai juos ignoruoja, o ir mokykloje jiems sunku rasti draugų“, – sakė p. Dovydėnienė.
Ne mažiau iššūkių kyla ir tėvams. Dažniausiai bent vienas jų privalo visą savo laiką skirti vaiko priežiūrai, todėl negali dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Be to, netgi nedirbantiems tėvams reikalinga pagalba, kad šie galėtų susitvarkyti savo reikalus, turėtų bent minutę laisvo laiko. Fizinę negalią turinčio ar psichikos liga sergančio vaiko gyvenimą palengvintų kvalifikuotų specialistų – kineziterapeutų, psichologų, socialinių darbuotojų – parama.
Galimybės
Neįgalių vaikų priežiūros, tėvų integracijos į darbo rinką problemoms spręsti Socialinės paramos centre buvo įkurtas dienos centras. Jį gali lankyti regos, klausos, judėjimo ar kompleksinę negalią turintys, cerebriniu paralyžiumi sergantys ir sutrikusio intelekto vaikai. Jų amžius – 7-18 m.
Dienos centre šiuo metu registruota dešimt vaikų. Kol kas įstaigoje dienas leidžia tik rokiškėnai, tačiau joje laukiami ir rajono miestelių bei kaimų neįgalieji. Jie bus pavėžėjami Socialinės paramos centro transportu.
Tėvai, norintys vaikus lavinti dienos centre, turi pateikti prašymą seniūnijos socialiniams darbuotojams. Šie parengs reikiamus dokumentus ir perduos juos savivaldybės komisijai, sprendžiančiai, ar priimti vaiką į šį centrą.
Pagal norus
Dienos centre dirba socialinės darbuotojos J.Dovydėnienė, Asta Vizbarienė ir Inga Kurklietienė, kineziterapeutė Ramunė Žiemelė ir kompiuterinių technologijų specialistas Gediminas Kriovė.
Įstaigos lankytojams skirti mankštos kambarys su treniruokliais, masažo stalu ir kita modernia įranga, kūrybinės dirbtuvės, virtuvėlė, salė. Kompiuterizuotoje darbo vietoje vaikai gali naršyti internete, žiūrėti filmukus, žaisti kompiuterinius žaidimus.
Tačiau nuo pastarosios pramogos savo auklėtinius centro darbuotojai nori atpratinti. Užuot laiką leidę prie kompiuterio, vaikai kviečiami į ekskursijas po Rokiškį, žaisti Senamiesčio progimnazijos stadione, mokytis gaminti valgį, piešti, lavinti intelektą ir darbo įgūdžius.
Per moksleivių atostogas ugdytiniai aplankė Krašto muziejų, Šv. Mato bažnyčią, Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. „Pastaroji viešnagė vaikams ypač patiko: ugniagesiai ne tik aprodė savo automobilius, įrangą, bet ir leido pasimatuoti šalmus, batus ir pirštines“, – pasakojo p. Dovydėnienė.
Į dienos centrą ateina pedagogai. Jie čia moko du mažuosius rokiškėnus.
„Vaikų diena prasideda nuo rytinės žolelių arbatos. Prie stalo kalbame apie jų norus, nuotaikas, lūkesčius. Pagal juos ir formuojame savo dienotvarkę“, – pasakojo p. Dovydėnienė.
Socialiniai darbuotojai daug dėmesio skiria auklėtinių raidai: jų dėka sutrikusio intelekto vaikai išmoko žaisti sudėtingus kortų žaidimus, puikiai piešia, meistrauja. Darbeliai liudija jų emocinę būklę. „Mūsų centro naujokės piešiniuose dominuoja tamsios spalvos. Vadinasi, ji jaučia nerimą. Tačiau tai normalu: auklėtinei reikia priprasti prie dienotvarkės, draugų ir centro kolektyvo“, – sakė vyriausioji socialinė darbuotoja.
Problema
Centro personalas ir lankytojai susidūrė su problema: Rokiškyje stinga vietų, pritaikytų neįgaliesiems. „Štai į bažnyčią nevaikštantį berniuką nešėme ant rankų: šventovėje nėra nuovažos. Miesto parduotuvėse neįgaliojo vežimėlis sunkiai išsitenka tarp lentynų“, – sakė specialistė J.Dovydėnienė. O lankytis šiose, anot pašnekovės, svarbu: likimo nuskriausti vaikai turi mokytis savarankiškumo: pažinti pinigus, išmokti apsipirkti.
Svajonės
Dienos centro darbuotojų ir vaikų svajonė – uždara ir saugi kiemo žaidimų aikštelė. „Norėtume turėti ir gyvūnėlių, nereikalaujančių didelės priežiūros. Galbūt rokiškėnai gali mums dovanoti žuvelių, vėžliukų, papūgėlių ar degu, tačiau šuniukas ar kačiukas mums netiktų“, – sakė p. Dovydėnienė.
Lina DŪDAITĖ
