Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 iki 2011 metų internetinės prekybos apimtys išaugo net keturis kartus. Pernai bent kartą prekių ar paslaugų internetu užsisakė net 14 proc. šalies gyventojų.
Taupai ir… rizikuoji
Rokiškėnė Kristina mielai perka prekes internetu sau ir šeimai. Siuntiniai į jos namus keliauja iš Anglijos parduotuvių. Moteris gerokai sutaupo: palaidinukė, įskaitant pašto išlaidas, jai kainuoja apie 20 Lt, vasarinė suknelė – apie 40 Lt. Vyrui perkami garsių sportinių firmų marškinėliai, kelnės bei šortai kainuoja perpus pigiau nei mūsų parduotuvėse. Tik yra viena bėda: angliškieji ir lietuviškieji dydžiai ne visuomet sutampa ir šeima netyčia yra parsisiuntusi gerokai didesnių, nei reikia drabužių.
„Žinoma, yra galimybė prekes grąžinti. Tačiau siųsti jas į Angliją neapsimoka. Surengiu draugių vakarėlį ir jos už savikainą perperka iš manęs netinkamus daiktus“, – pasakojo Kristina.
Kartais sukčius sukčių apgauna
Kita rokiškėnė, dėl suprantamų priežasčių pageidavusi neskelbti jos vardo, prieš porą metų susiviliojo skelbimu ir nukentėjo nuo internetinių sukčių. Virtualioje erdvėje moteris ieškojo nelegalios programinės įrangos. „Tokios anksčiau buvo galima įsigyti Gariūnų turgavietėje, žinoma, „iš po skverno“. Tačiau važiuoti į Vilnių ir turguje ieškoti gana retų programų – rizikinga, nes ne kiekvienas pardavėjas jų turi. Be to, jos brangios – pavyzdžiui, braižymo programos kompaktinis diskas kainavo 40-60 Lt. Radau skelbimą internete – šiaulietis siūlė pigių nelegalių programų. Susigundžiau. Užsakiau dešimt diskų po 10 Lt. Sumokėjau už juos bei pašto išlaidas. Prekių tebelaukiu iki šiol…“ – pasakojo moteris.
Ar ji nebandė ieškoti teisybės? „Žinoma, ne. Kam gi pasiskųsiu? Juk užsakydama šias prekes, elgiausi neteisėtai – piratavau. Išeitų, kad sukčius sukčių apsuko. Skelbimo autorius žinojo, kad už savo niekšybes liks nenubaustas, nes joks apgautas pirkėjas į policiją nesikreips“, – sakė moteris.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Lina DŪDAITĖ
