Prieš keletą metų Nijolės ir Vytauto Gasiūnų sodyba išgarsėjo pirmuoju paminklu knygai. Tačiau ją puošia ir gausi medinukų kolekcija, kurią šeimininkas žada plėsti. V.Gasiūnas tiki: jo sukurtas istorijos ir meno parkas bus įdomus ir šiandienos, ir ateities rokiškėnams bei miesto svečiams.
Svajonėje – griausmavaldžio Perkūno statula
Rokiškėnas V.Gasiūnas – žinomas rajone istorikas, pedagogas, knygų autorius. Jis išgarsėjo kasmet rengiamomis poezijos ir istorijos šventėmis, kuriose savo kūrybą pristato visos šalies kaimo rašytojai bei poetai. Šių švenčių metu iškilmingai atidengiama po paminklą, skirtą pasaulio raštijai ar Lietuvos istorijai.
V.Gasiūnas pasakoja, kad parke planuoja tris paminklų sekcijas: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Raštijos bei Lietuvių senovės alėjas. Pirmosios dvi jau beveik užpildytos. Štai šiemet ant pjedestalo bus pastatytas paskutiniojo trūkstamo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Jogailos ąžuolinė skulptūra. Raštijos alėjoje, šalia paminklų knygai ir Kretos raštui, jau paruošta vieta granitiniam paminklui pirmajai lietuviškai knygai. O štai Lietuvių senovės alėjoje kol kas tėra vienintelė ąžuolinė pirmykščio žmogaus – neandertaliečio skulptūra. Tačiau šeimininkas planuoja, kad netrukus jo kaimynystėje susiburs pulkas lietuvių pagonių dievų ir deivių. Istorikas tikisi, kad jau kitąmet iškils senovės dievų ir žmonių tėvo, griausmavaldžio Perkūno statula.
LDK alėjoje – metraštininko suolas
Kurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių alėją V.Gasiūnas pradėjo nuo metraštininko suolo. Juk tai šios profesijos žmonių dėka didžiųjų valdovų žygiai ateities kartoms išliko ne tik padavimuose bei dainose, bet ir pergamento lapuose. Jų dėka didžiųjų kunigaikščių laiškai skriejo į Europą, vystėsi raštas, kultūra, įstatymų leidyba. Tad 2007 m. sodyboje iškilo knygomis ir išminties simboliais – pelėdomis – padabintas metraštininko suolas, kurį sukūrė žinomas rajono drožėjas Gintaras Varnas.
Po metų erdvų ir išpuoselėtą sodybos kiemą papuošė dar du mediniai paminklai – bene didingiausiam Lietuvos valdovui Vytautui, kurį išdrožė alytiškis menininkas Saulius Lampickas, bei pirmykščiam žmogui – neandertaliečiui. Jį, parimusį ant milžiniškos kuokos, sukūrė G.Varnas. „Neandertalietis – žmogus, gyvenęs sunkiomis sąlygomis ir padaręs didžiulę pažangą“, – motyvus, kodėl skulptūra pagerbė urvinį žmogų, tąsyk dėstė sodybos šeimininkas V.Gasiūnas.
Dar po metų, 2009-aisiais, Lietuvos tūkstantmečio metais, iškilo kito žinomo rajono drožėjo Vidmanto Zakarkos kūrinys – karaliaus Mindaugo skulptūra.
V.Gasiūno medinių skulptūrų kolekcija itin praturtėjo 2010-aisiais – tais metais jo sodybos vartus papuošė V.Zakarkos išdrožtos medinės lietuvių kario bei kryžiuočių riterio skulptūrėlės bei to paties autoriaus skulptūra, skirta didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Prie jos – kunigaikščių suolas, kuriame įkomponuoti brolių valdovų Kęstučio ir Algirdo bareljefai. Šį suolą sukūrė G.Varnas.
Dar šiemet Lietuvos didžiųjų kunigaikščių alėją užbaigs karaliaus Jogailos skulptūra. Ją kurti V.Gasiūnas žada patikėti mūsų rajono drožėjams.
Parke – stilistinė vienovė
Iki šiol V.Gasiūno sodybos skulptūras kūrė tik trys drožėjai – alytiškis S.Lampickas ir rokiškėnai V.Zakarka bei G.Varnas. Kodėl šeimininkas pasirinko būtent juos? „Istorijos ir meno parką kuriu ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Noriu, kad skulptūros turėtų išliekamąją vertę, todėl renkuosi šalyje žinomus, menotyrininkų pripažintus kūrėjus. Juk nesinori rizikuoti, kad skulptūra nepavyks. Būtų gaila ir menininko darbo, ir investuotų lėšų. Juk vien tik ąžuolas kainuoja ne mažiau nei pusę tūkstančio litų. Taigi nesinori kviesti tų, kurie kuria tik mažas skulptūrėles, ar tų, kurie mėgsta primityvų stilių. Be to, parkui svarbi ir stilistinė vienovė: autorių gausus būrys įneštų nereikalingos eklektikos“, – aiškino V.Gasiūnas.
Jis prasitarė, kad užsakydamas skulptūras jas detaliai aptaria su kūrėjais. Svarbu viskas: kūrinio poza, veido išraiška. Štai visi V.Gasiūno kunigaikščiai – sėdi. Kodėl? „Skulptūrų pozą lemia jų aukštingumas. Mat didesnės nei pusantro metro statulos tiesiog nederės prie aplinkos. Taigi stovinčio ar raito kunigaikščio nesukursi. Tačiau nesinori, kad valdovai būtų statiški, tarsi sustingę. Tad labai svarbu jų sėdėjimo poza, veido bruožai. Atrodo, kad šie valdovai nusprendė minutėlei nusimesti valstybės valdymo naštą ir atsikvėpti po sunkių mūšių ar darbų“, – pasakojo sodybos šeimininkas. Nors V.Gasiūnas nevaržė menininkų laisvės, tačiau jam svarbu, kad kunigaikščių veidai, aprangos detalės atitiktų istorinį metą. Todėl kūrėjams pateikė gausybę savo surinktos istorinės medžiagos: senųjų graviūrų, antspaudų reprodukcijų.
O štai būsimosios pagoniškų dievų skulptūros, kurios stovės sodybos vidiniame kieme, bus aukštesnės – net iki poros metrų. Mat ten atsiveria kur kas didesnė erdvė. V.Gasiūnas mintyse jau turi Perkūno statulos įvaizdį: rūstus, bet teisingas dievas demonstruoja savo galybę nukreipęs žaibą į akmenį ir jį perskėlęs.
Ateities kartoms
Bene dažniausiai užduodamas ir labiausiai sodybos šeimininką erzinantis klausimas, kiekgi kainavo jo skulptūros? Mėgstantiems skaičiuoti svetimus pinigus V.Gasiūnas atkerta, kad medinė skulptūra kainuoja maždaug pusę tiek, kiek savaitės poilsinė kelionė į egzotišką šalį. „Savo lėšas skiriu ne turizmui, o visos Lietuvos žmonėms, kad jie galėtų pasigrožėti paminklais, pasidomėtų savo krašto istorija“, – sako jis.
Sodybos šeimininkas įsitikinęs: bėgant laikui jo skulptūrų vertė augs. Todėl joms rinkosi patį ilgaamžiškiausią medį – ąžuolą. „Jis – dievų medis, nuo seno lietuviams teikęs jėgų ir stiprybės, spinduliavęs gerą energiją. Ąžuolas, kitaip nei kiti medžiai, nesensta ir netrūnija. Jis subręsta, pajuosta ir stovi šimtmečius. Žmogus prie jo pailsi ir atsigauna“, – sakė V.Gasiūnas. Tačiau savo skulptūrų jis nežada palikti negailestingai laiko tėkmei. Jau šiais ar kitais metais žada jas restauruoti ir konservuoti, kad jos būtų atsparesnės saulei, lietui, vėjams bei šalčiui.
Svečiams vartai visada atkelti
Sodybos durys visuomet atviros ekskursijoms – kasmet ją aplanko per 200 svečių. Tarp žymiausių lankytojų – tuometinis Prezidentas Rolandas Paksas, skulptorė profesorė Dalia Matulaitė, profesorius Domas Kaunas bei Martyno Mažvydo bibliofilų klubas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas Kęstutis Jasiūnas.
Sodyboje lankėsi ir mūsų miesto svečiai – Latvijos, Lenkijos, Gruzijos, Vokietijos delegacijos. „Kasmet užsuka vis daugiau žmonių. Tikiuosi, taip bus ir ateityje“, – vylėsi V.Gasiūnas.
Ar jam nebaisu, kad sodybos vartelius puošiantys kariai taps vandalų taikiniu? „Ne, to nebijau. Prieš grožį net chuliganai rankos nekelia. Nesu girdėjęs, kad kas tokias skulptūras niokotų“, – sakė sodybos šeimininkas.
Lina DŪDAITĖ
