Vieni itin atsargūs, kiti – nelabai
Iš Juodupės kilęs gamtininkas Mindaugas Kirstukas pastebi, kad kai kurių plėšriųjų gyvūnų padaugėjo, tačiau plėšrūnai žmonių bijo labiau, nei žmonės jų. Jo teigimu, pastaraisiais metais pastebimas vilkų pagausėjimas, visuomenėje nuolat keliantis daug aštrių diskusijų tarp gamtos mylėtojų, saugotojų, ūkininkų, medžiotojų. Tenka pripažinti, kad dėl žmogaus veiklos gamtoje sutriko per tūkstantmečius nusistovėjusi pusiausvyra. Jei nebūtų žmogaus – gamta su atskirų rūšių gausėjimu puikiai susitvarkytų pati. Dabar tenka tai daryti dirbtinai – medžiojant.
Nors miško gyventojai itin atsargūs, pasitaiko visko. Žvėrys pasižymi itin gera klausa, uosle, todėl su žmogumi dažniausiai kontakto vengia ir pasišalina anksčiau, nei mes juos pamatome. Tokius žvėris, kaip elnias, šernas, vilkas, lūšis, pamatyti galima dažniausiai tik atsitiktinai. Tačiau yra ir mažiau atsargių, dažniau matomų – lapių, kiškių, briedžių.
Žvėrys vengia kontakto su žmogumi
Gamtininko Mindaugo žodžiais, nuo žvėrių saugotis tiesiogiai nereikia. „Kaip minėjau, ūkininkai turi saugoti naminius gyvulius nuo vilkų, o bulves – nuo šiuo metu dėl afrikinio kiaulių maro labai praretėjusių šernų. Kad vilkas ar kitas žvėris pultų žmogų – būtų stebuklas. Daugelis tokių atvejų yra tiesiog pramanai, dažniausiai – stiklinė žibalo ginčams tarp gamtos šalininkų ir medžiotojų su ūkininkais. Būna, kad pavasarį jauniklius atsivedusios šernės ar briedės gina juos ir bėga artyn prie žmogaus. Bet ir tokie atvejai reti, o ir pribėgusios paprastai žmogaus neliečia. Ginti jauniklius – natūralus instinktas, taigi šiuo atveju posakis „bijai vilko – neik į mišką“ kaip ir negalioja, nes vilkas pats bijo žmogaus“.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Dvikojų -tikrai reikia bijoti,dažnai būna baisęsni už žvėris