Ne kiekvieną dieną ištaikai progą pasnausti po atviru dangumi Paryžiuje ar Marselyje, padėti prie Paryžiaus katedros bombą ir rudens vidury pasinerti į Kalėdų šurmulį. Šis pasakojimas būtent apie tai…
Kai „Gimtojo…” redakcijoje šventėme mano išlydėtuves, kolegos man įteikė gėlių puokštę, papuoštą mėlynais ir baltais kaspinėliais. Tokios pačios Marselio (Prancūzija), kuriuo senokai susižavėjau, herbo spalvos. Kolegoms taip ir pasakiau: „Neabejoju, kad ten pateksiu dar šiemet.” Išsipildė.
Spalio viduryje spontaniškai tapau Trosly-Breuil kaimelyje (Prancūzija) įsikūrusios „Arkos” bendruomenės savanoriu. Į ją jaunimas iš visos Europos atvyksta slaugyti proto negalią turinčių ir/arba paralyžiuotų žmonių. Ten nuvykau niekam iš anksto nepranešęs. Situacija iš pradžių man buvo nepalanki: padėti negalėsiu, nes rudenį savanorių užderėjo kaip niekad. Tiesa, leido savaitėlę pasisvečiuoti.
Daugiau – šeštadienio GR
Norbertas Byčkovskis
