Tęsinys
Veiksmo vieta – kažkur Rusijoje, nežinomo miesto sodų bendrijoje
06.24. Senutės turguje pasakoja, kad sodų bendrijoje įsikūrė satanistų sekta ir kad naktimis vykdomos ritualinės žudynės. Beje, keista… turguje nei vyšnių, nei abrikosų nusipirkti nėra. Kažin kodėl?
06.30. Atvažiavo brolis Petras su draugais, atvežė žadėtąją kaukę. Nebūčiau žinojęs, ką užsisakiau, garantuotai būčiau apsiš… išsigandęs. Sako, kad išrinko pačią mieliausią, o naktį ji dar baisesnė, nes šviečia… Išgėriau su jais.
07.01-03. Kol brolis svečiuojasi, patruliuoju užsidėjęs kaukę ir jo baikerio raguotą šalmą. Vietinės senutės pasakoja, kad sodų bendrijoje vaikštinėja pats šėtonas ir spaudžia tėvą Spiridoną imtis priemonių. Kažin iš kur jos žino, kas čia dedasi, jei jau tokios niekuo dėtos?
07.04. Išlydėjau Petrą.
07.07. Atsigavau po Petro išleistuvių. Pastebėjau, kad visas tas dienas Sargio nešėriau. Vargšelis. Paleidau vakare paieškot ko nors ėdamo.
07.08. Niekada nemaniau, kad žmogus gali lygia plytų siena užsilipti iki antro aukšto. Pasirodo gali… Kabo žemyn galva įsikibęs į karnizą. Pradžioje garsiai keikėsi, vėliau užkimo. (Visažinės senutės skundėsi tėvui Spiridonui, kad aš prišaukiu vaiduoklius, kurie po to visą naktį rėkauja.) Sargis apačioje melancholiškai kramto antrą batą ir gailiai žiūri į alpinistą. Bandžiau šaukti: “Kvaily, mesk, ką turi valgomo”, o šis atsakė, kad nieko valgomo neturi, tik porą morkų spėjo išsirauti, va, jos mėtosi…
07.09. Sulaukiau šeimininko, o alpinistas atgavo balsą. Prisiviliojau Sargį gabalu dešros ir jis nenoromis paliko savo teisėtą grobį. Šeimininkas privertė alpinistą rausti rūsį kaip kompensaciją už karnizo nuomą. Pasirinkime tarp rūsio kasimo ir pažinties su Sargiu pratęsimo nugalėjo rūsys.
07.12. Sode vėl pašaliniai. Sutariau su sodų savininkais, kad vartus naktimis laikys uždarytus, o žoles kraus ant kelio.
07.13. Už samanės butelį savaitei iš kaimo piemens pasiskolinau bandą ožkų. Dvi valandas prisukinėjau ožkoms prie ragų pentagramas.
07.20. Grąžinau piemeniui kaip reikiant nusipenėjusią bandą. Ožiai sėkmingai suėdė visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie vagys bandė sunkvežimiu apsilankyti agurkų,
Ožiai sėkmingai suėdė visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie vagys bandė sunkvežimiu apsilankyti agurkų, jiems kelią pastojo ožys Michėjus (juodas su metriniais ragais). Derliaus rinkėjai spruko kaip nuo velnio, pakeliui išversdami seną nudžiūvusią slyvą, ir nudūmė tiesiai pas tėvą Spiridoną maldaudami išvaduoti nuo nelabojo pinklių. Šis išpažintį išklausė, o atgailą paskyrė tokią: papasakoti viską apylinkės įgaliotiniui. Viskas baigėsi tuo, kad tėvelis gavo padėką, aš porą butelių degtinės, o vagys – minimalias bausmes. (Atsižvelgė į savanorišką prisipažinimą.)
07.24. Į savo vilą aštuoniolika džipų atvažiavo naujasis rusas. Iki šiol nežinau, kuo vardu. Visa bendrija apsupta sargybos, pašalinių neįleidžia. Galima pailsėti…
07.30. Pas naująjį rusą atvažiavo draugai. Keista, tuščių butelių ir alaus skardinių piramidė vis auga, tačiau toks įspūdis, kad jie nieko nevalgo. O Sargis beveik nebepaeina, pilvas velkasi žeme. Ir žiūri tokiomis akimis, kad, jaučiu, išskyrus raudonuosius ikrus ir šašlykus, nieko kito gyvenime nebeės. Nors ir prisikišau šaldytuvą visokių gėrybių, puotos kelti jam nė nemanau…
08.04. Naujasis rusas su draugais išvyko. Jei gerai pastebėjau, pirmą mašiną vairavo jų danų dogas. Nors jie tiek prisisiurbė, kad kelionės saugumui vargu ar tai pakenks…
08.12. Visi apylinkių valkatos renka butelius ir skardines, daržovių neliečia. Kol kas netrukdau…
08.13. Vėl 13-ta, reikia imtis darbo. Pigiai prisipirkau apmusijusių žvakių.
08.14. Visą vakarą tvirtinau žvakutes prie pomidorų pagalių. Plius uždegimo virvutės, baterijos, jungikliai…
08.15. Siaubingas klyksmas ir kažkokia figūra, bėganti nesirinkdama kelio. O iš ryto turguje visi tik ir šneka, kad Petrovos sūnėną bandė pagrobti nelabieji. Iš pradžių įviliojo į Dievo prakeiktą sodų bendriją, po to bandė apjuosti pragaro liepsnos siena. Na ir meluoja! Kažkodėl nėra turguje pomidorų. Papildomai prijungiau magnetofoną su sūnaus mėgstamos grupės įrašais.
08.17. Buvo užsukęs mokytojas. Pasiėmė griaučius, išgėrėme, pakalbėjome. Pas jį buvo užėjęs mechanizatorius, klausė, kaip nusidažyti juodai staiga per naktį pražilusius laukus, o tai tenka vaikščioti su slidininko kepure.
Parengė Lina Dūdaitė
