Tęsinys
05.08Buvau nepakartojamas. Iš ryto žadinau dvikojus. O jie, niekšai, nesikėlė.
Šokinėjau kaip jaunas antilopas, trypiau kaip bizonų kaimenė, riaumojau, kaip sužeista pantera. Kad nors ką. Nu bent ausim krusteltų. Pamėginau leist priešmirtinius garsus – drūnyja, niekšai. Kandžiojau apatines letenas – jokios reakcijos. Bet gi aš gudrutis, aga. Palindau po kaldra ir šalta šlapia nosim dvikojei į pilvą – čmok! Atgijo kaip miela. Tik ko ji taip kaukia – neaišku. Prisisiojau po foteliu. Geras, aga.
05.09. Vakar dvikojis užėjo į virtuvę. Aš jam baubiu: “Ėst duok”, jis man “dar turi dubenėlyje”. Aš jam vėl: “Čia mažai, ėst duok!”, jis man atgal “Dar turi”. Skūpaila, skrudžas. Užtat aš viršgarsiniu greičiu nuvariau siūsyti šalia dėžutės. Bet dvikojis kažkaip savo pelės smegenine susiprotėjo, ką ketinu daryti. Ir užmetė akį į savo tuliką kaip tik tuo metu, kai pusė grindų jau buvo užtvindyta, o kita pusė kaip tik buvo tvindymo procese. Pamėginau nešt kudašių. Ir, tiesa sakant, gana sėkmingai. Išskyrus pindiulį, kurį dvikojis spėjo įsegti man pavymui. Skridau trumpai, bet nemaloniai. Visą naktį kaupiau pyktį ir visa kita. Na, palauk. Išeisi tu į darbą.
05.10. Dvikojė, višta, penktadienį pasiėmė nešiojamą kompą ir pasiplovė kažkur trim dienom.
Nėr kaip rašyti. Detalės paskui. kol kas trumpa trijų dienų ataskaita:
Primyžau po foteliu. Geras!
Primyžau po foteliu. Ech, ge-ras!
Primyžau po foteliu. Nusišauk!
05.18 Penktadienį nuo pat ryto mokiau savo dvikoję vaikščiot keturiom, kaip visi padorūs katinai. palindau po išskleista sofa ir ėmiau dainuot kiek gerklė neša. Išžviegiau “Du gaidelius”, “Alyvas” ir “What happened to your love”. Dvikojė blaškėsi aplink sofą keturpėsčia ir vapėjo: “Oi, katinėli, ko taip įsimiauksėjai?” Kiek besistengiau, vis tiek ta dvikojė griozdė kreivai vaikšto, pasturgalį vizgina ir galvos kailiu grindis šluoja. Tikra nevėkšla. Ale bent ėst davė.
05.20 O vakar dvikojė parvilko silkės. Šiaip jau aš žuvies nelabai, bandė man dvikojai griozdai visokių lašišų-erškėtų pakišti – mėšlų mėšlas, žodžiu. Bet dabar kažkaip ėmiau ir užsimaniau. Miauktelėjau dvikojei – mikliai man du gerus šmotus atvanojo. Surijau vienu prisėdimu. O ji, ta silkė parazitė, pasirodo, sūdyta. Užgėriau kas pirmiausia po snukiu pasimaišė – pienu. Orą kvapinau taip, kad boksininkui iš trečio aukšto dujokaukės prireikė.
Bus daugiau
Parengė Lina Dūdaitė
