„Teikiant šitą įstatymo projektą, mes akcentavome, kad tai yra tik netiesioginis skatinimas skiepytis. Šio įstatymo pagrindinis tikslas buvo ne toks. Mes galime surasti daugybę gyvenimo sričių, kuriose galėtume sakyti: štai valstybė turėtų finansuoti tai“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Dulkys.
„Mes siunčiame žinutę: neprisidedu, nedalyvauju, bet man vis tiek visi viską turi apmokėti. Čia yra labai gili žinutė“, – pridūrė jis.
Sveikatos ministras pabrėžė, kad visi tie, kurie sustabdė šių pataisų priėmimą, turės tai prisiminti, kai jie sieks didesnio kitų sričių finansavimo.
„Galime prisiminti posakį „kam skamba varpai“. Dabar kai kam nors atrodys, kad jiems reikia tik 3 mln. eurų, tik 5 mln. eurų tiems patiems medikų atlyginimams, mokslo finansavimui, inovacijoms, tai pagalvokime, ar tie 19 mln. eurų, kuriuos mes išleidžiame neefektyvaus sprendimo testavimui visų mokesčių mokėtojų pinigais, mes finansuojame kažkieno baimę, įgeidį dėl to, kad tapome kažkurių žmonių neapsisprendimo įkaitais, tai pagalvokime, kam skamba šitie varpai“, – aiškino politikas.
A. Dulkio įsitikinimu, mokamo profilaktinio testavimo įvedimo klusimas yra valstybės lėšų panaudojimo, o ne epidemiologijos klausimas.
„Prie visos pagarbos ekspertams, šis klausimas nėra epidemiologinis. Jis jau yra principinis, taip, kaip mes tvarkomės su valstybės finansais“, – tvirtino jis.
Ministras taip pat atmetė pataisoms išsakytą kritiką, kad taip pablogėtų testų prieinamumas. Jis akcentavo, kad šiomis pataisomis mokamus testus buvo siekiama įvesti tik tų sričių darbuotojams, kurioms taikomas profilaktinio testavimo reikalavimas.
„Prieinamumas yra puikus, nes mes čia kalbame tik apie profilaktinį testavimą tų žmonių, kurie dėl mums nežinomų priežasčių ar baimių atsisako efektyvios priemonės, bet žmonės, kurie turi simptomus, kurie turi kitų priežasčių dėl izoliacijos, jie visi yra testuojami nemokamai ir būtų ateityje testuojami nemokamai. Čia juk buvo kalbama apie profilaktinį testavimą tam tikrų veiklos grupių“, – aiškino A. Dulkys.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.
„Šalies vadovas pabrėžia, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G. Nausėdos teigimu, testavimas ir skiepijimas negali būti priešinami. „Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę“, – teigiama pranešime.
Priimant šias pataisas Seime balsavo minimalus Seimo narių skaičius – 71 parlamentaras. Opozicija balsavime nedalyvavo. Seimo posėdžių salės dešinėje įsitaisę parlamentarai vieningai kalba, kad pataisos skiepijimo tempų nepaspartins, veikiau priešingai – turės neigiamą efektą: skaldys visuomenę, didintų bedarbių gretas, taip pat esą mažėtų besitestuojančiųjų skaičius.
