Nemažas būrys rokiškėnų susirinkę į ceremoniją atėjo po šv. Mišių už laisvės gynėjus ir vedami Rudolfo Lymano muzikos mokyklos moksleivio Manto Valainio sugiedojo Lietuvos himną. Iškelti Lietuvos valstybės vėliavą patikėta Juozo Kairio skautų draugovei.
Sugiedojus „Tautišką giesmę“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos penktosios rinktinės 506-osios kuopos kariai iššovė pagarbos salvę: pirmasis šūvis už Lietuvos valstybę, antrasis – už jos žmones, trečiasis – už žuvusius ginant tėvynę ir nepriklausomybę.
„Nors praėjo jau trisdešimt vieneri metai, tačiau kaskart suspaudžia širdį prisiminus tas baisias sausio dienas, tą nerimą ir begalinę viltį ir tikėjimą Lietuvos valstybe. Gyvi prisiminimai apie tas lemtingas valandas, netektis, kada buvo apginta mūsų visų laisvė ir nepriklausomybė. Atmintis buvo, yra ir bus gyva mūsų širdyse, mūsų mintyse, mūsų poelgiuose ir darbuose. Branginkime tai, kas šiandien daugumai atrodo savaime suprantamu dalyku: galimybę kurti savo asmeninius gyvenimus, galimybę kurti savo kraštą ir visą šalį“, – kalbėjo rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
Ceremonijos pabaigoje visi susirinkusieji buvo pakviesti į Kalneliškių kapines padėti gėlių ant žuvusiojo Alvydo Matulkos kapo.
Na va,valdzia ir pasidejo pauksciuka,dar ir reklamos pasidare.O dalyviai nereikalingi ir taip sparciai ismirsta. Kam reikia i juos kreipti demesi.
prie ko tas Matulka jai nuo ligos mire
Tikrai, istorijos nereikėtų klastoti. Kaip liudija jo draugai, vykę kartu į Vilnių, iš vakaro buvo gerai “pamėme” ir jiems buvo tas pats kur važiuoja… Neatlaikė širdis.
teisybe
Tu nelaimingas paleckiuk.Alvydas nebuvo piknaudziaujantis alhogoliu,as buvau draugas ir zinau,ryte atejo pescias is Bajoru prie pasto,kad vaziuoti ginti nepriklausomos Lietuvos,kad joje galetu veistis net tokie isgamos.
Pasirodo Rokiskis turi pakankamai kulverstuko palikuoniu””savi saude savus”.Alvydas buvo 35 metu,sveikas ir jokiomis ligomis nesirgo,sustojo sirdis prie seimo,gelbejo prof.gydytojas Valerijus Ostapenka savo bute prie seimo- nepavyko.Kad suprastum reikejo buti ten ,o ne sedeti ant sofos ir skaudinti artimuosius,turekite gedos nors sia tema.