Kęstutis KADŪNAS
Nuobodžios, pilkos slenka dienos… Ir taip diena dienon. Tai vėjai ūžia ir pliažus nupučia, tai šlabdriba, tai plikledis ir paeit negali. Saulė tik… retkarčiais ir trumpam. Kasdienybė. Bičiuli, visa tai jau kaip ir rutina tapo, gyvenimo norma tampa…
Keliuosi kaip ir visuomet, pusę septynių. Dar net nešvinta, pas Gyvenimo Draugę TV išjungiu. Kavutė, varškytė su druskele ir Smetona… Tik po kavutės ir įgaunu jėgų, prabust pradedu. Gyvenimo Draugė dar miega… Anksčiau jau šuniokas Čerka po kojom maišydavosi, laukan prašydavos, dabar jo nėr… Mano įprotis laukan eit išlikęs, reik eit. O kur eit? Kur beeini, visur tas pat: šiaurėn eisi du kilometrus praeisi, pietų kryptim pasuksi tris kilometrus nevalytais šaligatviais paklamposi, į rytus keliausi, tuos pačius 5000 žingsnių padarysi. Taip ir eini… kol visiškai prabundi. Užsuki „Maximon“, laikraščius visus nusiperki, su GP kontrolierium pabendrauji – kaip žmona, kaip vaikai gyvena, ar pensijos pakanka, pasiteirauji. Dabar jau nei GP liko, nei su kontrolierium pabendraut gali. Neliko GP, kasdienybė išliko.
Pareini, Draugė dar vis miega… Dar kavutės išgeri, TV įsijungi. Karas. LTV skelbia, kad rusas su baltarusiu jau mus puls, dar ir kinas mūsų visus verslininkus „užvers“, o kurių „neužvers“, tuos COVIDAS pribaigs… CNN ir BBC sako, kad NATO rusus su baltariusiais „užvers“ ir mus su lenkais apgins. Rusas per savo TV aiškina, kad juos ne tik ukrainiečiai puola, bet ir lietuviai su visu NATO juos „suvalgyt“ gatavi, o lenkas tai jau… iš viso. Tik ukrainietis Zelenskis visus ramina ir ragina neskubėti grikių ir perlinių kruopų pirkt. Visuose laikraščiuose irgi tas pat: karas, COVIDAS, korupcija, rusas su kinu jau „amžina draugystė“… Nuobodybė. Soctinkluose dar gražiau. Pagieža, pagieža, pagieža… Vieniems valdžia gera, kitiems ji nelaimė didžioji. Ministeris Dulkys COVIDĄ susigavo, tai tokia pagieža pasipylė: kad jis tik galą gautų, kad jį velniai kur nujotų, žinos jis kaip mus „dulkint“. Ir iš kur visa tai? Negi vėl rusas kaltas? O gal mes patys, netikėliai, nuodingom seilėm spjaudomės?
Tau, Bičiuli, jeigu gyveni Obelių miestuke ar Antanašės kaimuke, gerai. Tu visą laiką turi ką veikt, tau nėra kada visokiom politikos nesąmonėm domėtis. Tau reikia pečius išsivalyt, malkų prisinešt, pečius prakurt. Dar ir vandens iš šulinio trobon pritempt, kad turėtum kuo nusipraust, o ir pietus iš ko išsivirt. Dar reik patikrint Obelių ir Našio ežerus – ar ešeriai „pakilo“, ar vis dar tik dyglės kimba. Pavydžiu, Bičiuli.
Mieste viso to nereik, mieste viskas tau po ranka. O kas belieka? Būna, su Drauge miestan nuvažiuojam, po senamiesčio kiemelius pasižvalgom, kokion jaukion kavinukėn užsukam ar „Belmonto krioklių“ restoranėlyje kepsnį kokį sukramtom… Viskas, nuobodi kasdienybė, nuobodžios, pilkos slenka dienos… Viskas jau po kelis kartus apvažiuota, Kalvarijos pereitos, nuo visų apžvalgos aikštelių Vilnius iš visų pusių apžiūrėtas, Trakuose visokie kibinai išskanauti, Ukmergėj kepsniai ragauti. Nieko naujo, nieko įdomaus… Į kino teatrą nueit? Būtų gerai, bet jau labai nesinori su respiratorium ant nosies dvi valandas uždarytam sėdėt. Dust pradedu.
Vakarop, numetęs visus laikraščius, knygą į rankas pasiimu ir ant sofkutės prigulu… Chris Carter „I am death“ paskaitinėju, geras bestseleris, žiaurus. Maniakas žiauriai žudo, bet detektyvas Hanteris jį „perkanda“ ir teisybė vėl įsigali… Įsijungi „Panoramą“, gal ir ten teisybė įsigali, gal karas baigėsi neprasidėjęs? Kur tau! Bidenas sako, kad rusas plačią invaziją planuoja, Putinas dievagojasi, kad ne, Blinkenas su Lavrovu, gudriai šypsodamiesi, toliau derasi, omikronas kaip koks (o)mikronas toliau visus baimėn varo, „Žalgiris“ eilinį kartą „į skudurus gavo“… Strolia pro šalį prašauna. Va taip vat, nuobodu. Kaip mano diedukas Alfonsas nuo Linksmakalnio, išklausęs „Amerikos balso“ žinias, sakydavo: „Pagivynsma, vaikeli, pamatysma kaip či da bus.“
Na, Bičiuli, o dabar nuobodžios, pilkos slenka dienos… KASDIENYBĖ. Einu prigulsiu ant sofkutės ir gal paskaitinėsiu Mason Cross „Killing season“, gal sužinosiu, kaip Bleikui sekasi sustabdyti žudynes ir atskleisti mirtį nešantį sąmokslą. O gal reik „Maximon“ paėjėt ir grikių su makaronais prisipirkt. Maža kas…
Kodėl tokios pesimistinės nuotaikos? dar galite judėti, matyti saulę. Džiaukitės gyvenimu. Verskit iš lovos draugę, eikit kartu pasivaikščioti prie ežero, gėrėkitės gamta, parskrendančiais paukščiais. Esu pensijinio amžiaus, vaikai užauginti, pastatyti ant kojų, pats laikas gyventi dėl savęs, džiaugtis gyvenimu. Dalyvauju renginiuose, skaitau knygas, keliauju. Kuo mažiau neigiamų emocijų, dejonių. Vasarą važiuokite į Jūrmalą prie jūros, labai pigiai veža Rimvittrans. Aukščiau galvą!