Neugdoma asmenybė, o dirbama vien tik dėl egzaminų
Birutė Bagdonienė, Jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ kuratorė
Nesu įsigilinusi į sistemą, bet žinau, kad švietimo reforma vyksta nuo Nepriklausomybės pradžios. Ji taip ir neįgyvendinta, nepasirinktas joks stabilus kelias. Nėra vizijos, kur ta mūsų švietimo reforma eina. Niekas nėra iki galo išspręsta, nėra taip, kad kam nors būtų aišku, ko siekiame, ko norime. Tik keičiama, keičiama, keičiama. Viena Vyriausybė susigalvoja viena, kita – kita. Jokio stabilumo ir aiškumo nei mokytojui, nei mokiniui, nei tėvui.
Esame „homosovietikum“
Mingaila RASTENIS Lituanistas, ekspertas, buvęs Juodupės gimnazijos mokytojas
Dabar madinga kalbėti apie kainas, kariuomenę, švietimo reformą. Visi tapo žinovais, nėra taip, kad diskutuotų tik pedagoginė visuomenė. Tik, sakyčiau, per daug tų reformų ir nėra tęstinumo. Bet nežinau, kodėl visi galvoja, kad reformos priėjo liepto galą. Taip nesakyčiau. Dėl dešimtos klasės. Toks patikrinimas, koks buvo iki šiol, neturėjo jokios prasmės, net jei nulį gausi, vienodai bus, eisi į vienuoliktą klasę. O dabar jis turės prasmę. Kai žinos, kad tik mokydamasis turės galimybę toliau siekti išsilavinimo gimnazijoj, tai labiau stengsis. Kokia čia diskriminacija, jei eis į profesinę? Juk ten gaus ir profesiją, ir vidurinį išsilavinimą, niekas neužkirs ir kelio siekti aukštojo mokslo.
Jau šiandien mokykloje yra blogai
Tris paauglius auginanti mama
Jau šiandien mokykloje yra blogai, labai blogai. Vieną iš tiksliųjų mokslų, kurio labai reikės, nes mano vaikai ne humanitarai, dėsto tai vienas, tai kitas, tai trečias mokytojas. Priprašyti, primaldauti, nes nėra kam dėstyti. Net pensininkai. Ir tai neaišku, kiek mokys. Greičiausiai, kol nusibos. Galbūt ateis kažkas iš gatvės, nes pedagoginio išsilavinimo jau, kiek žinau, nebereikia. Bet ateis neilgam, po mėnesio vėl ieškos mokytojo. Kalbam apie reformas? Tas žodis kaip keiksmažodis. Ir mums, tėvams ir, manau, mokytojams. O žmonės piktinasi, nes ir nežino tikros padėties.
Privalomas „slenkstinis“ mokiniui turėtų būti motyvacija ir atsakomybė
Į „Gimtojo…“ klausimus apie planuojamus ketvirtokų, aštuntokų, dešimtokų patikrinimus, jų naudą bei planus keisti Valstybinių brandos egzaminų tvarką atsakė Rita Elmonienė, rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja.
– Kokie pasikeitimai laukia ketvirtokų, aštuntokų ir dešimtokų patikrinimuose? Kada jie bus?
– Šiuo metu parengtos ir pateiktos svarstyti Švietimo įstatymo pataisos.
Nuo 2024–2025 mokslo metų:
– atsisakoma patikrinimų 6 klasėje;
– mokinių pasiekimų patikrinimai 4, 8 ir 10 (2 gimnazinėje) klasėje tampa privalomi;
– 10 (2 gimnazinės) klasės mokinys, laikydamas lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir anglų kalbos patikrinimus, turėtų gauti bent 4 balus (patenkinamą įvertinimą) iš 10. Mokiniai, gavę nepatenkinamą įvertinimą, tais pačiais mokslo metais galės perlaikyti patikrinimą – šiuo metu tokios galimybės nėra.
2025 m. 10 (2 gimnazinės) klasės mokinys, norėdamas gauti Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, turės būti ne tik baigęs pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) slenkstiniu lygiu, t y. bent 4 balais. Mokinys, nepasiekęs žemiausio lygmens, turės galimybę PUPP perlaikyti tais pačiais mokslo metais; mokiniui gali būti siūloma kartoti 10 (2 gimnazinės) klasės kursą arba atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti ir laikyti PUPP kitais metais. „Slenkstinio“ PUPP nauda – mokinys įgijęs pagrindinį išsilavinimą, turintis bazines žinias ir kompetencijas pagrindinėse srityse.
Išsamesnius komentarus skaitykite “Gimtajame…”
