Tyrimo duomenimis, net 69 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse. Tuo metu užmiestyje šis rodiklis dar didesnis – čia greičio pedalą stipriau nuspaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.
Dar 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki. Jie teigia dėl nieko nenuogąstaujantys ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų jaudina gresianti piniginė bauda ir tik 23 proc. jų baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir pasekmių. Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – automobilio sudaužymas.
Anot Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Kolendos, tikimasi, kad tyrimo rezultatai padės apsibrėžti veiksmingas priemones, kad ilgainiui būtų sumažintas kelyje greičio pedalą mėgstančių spausti vairuotojų skaičius.
„Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip vairuotojai traktuoja saugų ir leistiną greitį, kaip dažnai jie linkę greitį viršyti, o svarbiausia – kodėl. Tyrimas atskleidė, kad greitį viršyti linkusi absoliuti dauguma vairuotojų, tačiau labiausiai stebina, kad šio veiksmo jie netraktuoja rimtai, nors greitis yra viena pagrindinių tragiškai pasibaigiančių avarijų priežasčių bei esminis žūčių bei sužalojimų keliuose faktorius“, – teigė T. Kolendo.
Apklausa parodė, kad leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai mažas eismas. Taip pat svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles net 65 proc. apklaustų vairuotojų. Trečdalis vairuotojų (34 proc.) viršija greitį, kai labai skuba, 23 proc. – kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus; 19 proc. vairuotojų greitį viršija užsimiršę ar užsigalvoję.
Pažymima, kad absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotojų važiuoja mažesniu nei leistina greičiu esant prastoms oro sąlygoms, blogam matomumui; 43 proc. – kai jaučiasi pavargę, neišsimiegoję ar yra prastos sveikatos; 31 proc. – kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. – kai automobilyje yra daugiau keleivių; 19 proc. – kai nori sutaupyti degalų, o 7 proc. – kai būna susinervinę.
Dauguma vairuotojų mano, kad esant palankioms sąlygoms greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km/h (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km/h (85 proc.). Bet kokį greičio viršijimą mieste nesaugiu laiko 13 proc., o užmiestyje – 5 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų.
Tyrimas atskleidė, kad dvi pagrindinės priežastys, skatinančios vairuotojus laikytis leistino greičio yra stacionarieji ir mobilieji greičio radarai (59 proc.) bei matuojami vidutinio greičio ruožai (58 proc.). Toliau rikiuojasi kelių policijos patruliavimas (45 proc.), didėjantis vairuotojų sąmoningumas ir gerėjanti eismo kultūra (42 proc.). 37 proc. mano, kad leistino greičio laikytis padeda greičio mažinimo kalneliai, gatvių susiaurėjimas, 33 proc. įvardijo dideles baudas.
Gyventojų apklausą kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis nuo 18 iki 75 metų vairuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų – 37 proc. – turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.
