Taip pat siūloma ilginti šių išmokų įsipareigojimo laikotarpį iki 4 metų.
Pasak ministerijos, pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams, palyginti kitų Europos Sąjungos šalių žemdirbiais, labai rūpi. Trys gamybinės veiklos viršijo suplanuotą plotą: augalų kaita siekė 218,1 proc., tarpiniai pasėliai – 176 proc., neariminė žemdirbystė – 258,3 proc. Populiarus buvo ir ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius – 91,1 proc., o žolių juostos siekė 61–88 proc.
Šiemet kraštovaizdžio elementus deklaruoti rinkosi ne tik mažai pareiškėjų, bet ir deklaruotas plotas (7 proc.) buvo gerokai mažesnis nei suplanuotas Strateginiame plane. Lūkesčių nepateisino ir perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (29,6 proc.) bei su pievų tvarkymu susijusios priemonės (5-49 proc.).
Šiemet ekologiškai ūkininkaujančių plotai Lietuvoje sumažėjo 15 proc. Palyginti su 2022 m., deklaruota 75 proc. suplanuoto ploto. Tuo tarpu Strateginiame plane numatyta iki 2030 m. ekologinius plotus padvigubinti.
Daugiamečių pievų iš viso deklaruota 560 tūkst. ha, o Lietuva yra įsipareigojusi šiuos plotus išlaikyti 2018 m. lygyje (746 tūkst. ha) su galimybe nukrypti iki 5 proc. Europos Komisijai išsiųstas pagrindimas koreguoti 2018 m. referencinį dydį iki 694 tūkst. ha. Deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atstatyti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų.
Remdamasi pasėlių deklaravimo statistika, ŽŪM nustatė pagrindines problemas ir pasiūlė jų sprendimo būdus: kokius reikalavimus galima tobulinti, kokius – atlaisvinti ar sugriežtinti, kaip keisti išmokų dydžius.
Ministerija siūlo ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų (nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto), leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.
Ūkiams, kurie atstato ar naujai įkuria bent 3 proc. daugiamečių pievų (bet ne mažiau kaip 3 ha) nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų.
Sprendžiant pievų mažėjimo problemą siūloma kurti naują ekologinę sistemą daugiamečių pievų įrengimui ir atnaujinimui, pagal kurią būtų mokamos išmokos. Jeigu būtų sutarta dėl šios naujos sistemos, ekspertams būtų pavesta apskaičiuoti išmokų dydžius ir pasiūlyti paramos gavimo sąlygas.
Karas Ukrainoje ir jo išprovokuota energetinė krizė pakoregavo visuomenės požiūrį ir galimybes maitintis ekologišku maistu bei paaštrino apsirūpinimo maistu klausimą. Manoma, kad ekologinių plotų mažėjimą lėmė ir sumažėję ekologinės produkcijos supirkimo kainų skirtumai, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu.
Ministerija siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti trijose (iki šiol buvo 2) kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (augalų kaita, tarpiniai pasėliai ir neariminė žemdirbystė).
Taip pat siūloma nustatyti maksimalius perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžius, kurie esant poreikiui (preliminariais ekspertų vertinimais maksimali riba galėtų sudaryti apie 25 proc. nuo dabartinio numatyto išmokos dydžio) galėtų būti taikomi jau nuo 2024 m.
„Padidinti ekologinių ūkių daugiamečių žolių išmokų dydžius (ekspertų vertinimu išmokos dydis galėtų didėti iki 15 proc. bei šiems dydžiams papildomai numatyti maksimalias išmokų ribas (preliminariais vertinimais sudarytų apie 15 proc.).
Ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, leisti remti ne 70 proc., o 85 proc. intensyvumu (šis intensyvumas yra preliminarus, nes galutinių išvadų ekspertai dar nepateikė).
Visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti iš II ramsčio, o perėjimą prie ūkininkavimo – iš I ramsčio lėšų“, – rašoma ministerijos pranešime.
Ministerija siūlo ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje ir iš 4 proc. 8 GAAB standarto 1 proc. punktą skirsiantiems kraštovaizdžio elementų priežiūrai, leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.
Taip pat siūloma peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų (ypač pakrančių apsaugos juostų) užskaitos koeficientus.
Planuojama nustatyti maksimalius kraštovaizdžio elementų išmokų dydžius (didžiausia riba 30 proc. dabar Strateginiame plane nustatytos išmokos), kurie galėtų būti pritaikyti, esant poreikiui, nuo kitų metų.
Šiemet Lietuvoje deklaruota 1,2 mln. ha neariminės žemdirbystės plotų, o tai yra 2,6 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau tik dalis ūkininkų naudoja tiesioginę sėją, kuri reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Tarpinių pasėlių deklaruota 1,8 karto daugiau (344 tūkst. ha) nei buvo suplanuota. Nors sąnaudos ir nauda dirvožemiui skiriasi, mokama vienoda išmoka už posėlį, įsėlį ir tarpinius pasėlius per žiemą.
Augalų kaitos veikloje ūkininkai dalyvavo taip pat labai aktyviai – deklaravo 2,2 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau augalų kaitos reikalavimus įgyvendino labai skirtingai – trečdalis ūkininkaujančių pasirinko skirti mažiau nei 10 proc. ploto kuriai nors iš privalomų keturių kultūrų; apie 4 proc. visų pareiškėjų pagrindinei kultūrai numatė daugiau nei 70 proc. ploto.
Nuo 2024 m. Tarpinių pasėlių veikloje taip pat siūloma vietoje dabar esančios vienos išmokos nustatyti dvi išmokas. Vienas išmokos dydis – įsėliui, posėliui, kitas – tarpiniams pasėliams per žiemą.
Ministerija taip pat siūlo augalų kaitos veiklai didinti finansavimą, kad išmokų dydžiai svyruotų nežymiai, o naujiems pareiškėjams ir naujiems plotams – nuo 2024 m. tobulinti augalų kaitos veiklos sąlygas. Visiems augalų kaitos veikloje dalyvaujantiems augalams turėtų būti skirta po ne mažiau kaip 10 proc. veikloje dalyvaujančio ploto arba pagrindiniam augalui – ne daugiau kaip 50 proc., o azotą kaupiantiems augalams – ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.
Gal išvis ūkininkams viska už dyka duokit