Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje šv. Mišių aukojimo altorius iš presbiterijos perstatytas į kitą vietą – arčiau tikinčiųjų. Tuo siekiama įtraukti žmones į Eucharistijos šventimą. Iš pasyvių stebėtojų tapti aktyviais šv. Mišių dalyviais.
Švęsti, o ne vien tik išklausyti
Kamajų bažnyčios pamaldų dalyviai atkreipia dėmesį į neįprastą altoriaus vietą. Dažniausiai dvasininkai apeigas atlieka, skaitomi skaitiniai paaukštintoje šventovės dalyje – presbiterijoje, o Kamajuose altorius išneštas į centrinę navą ir pastatytas arčiau tikinčiųjų.
Anot Kamajų parapijos klebono kunigo Andriaus Šukio, tokias permainas paskatino noras kurti parapiją ir joje galinčią būti bažnytinę bendruomenę. Po kelerių metų tvarkymosi ir valymosi, atėjo etapas giliau suvokti, kas yra šv. Mišios ir kodėl jos svarbios, kaip jas švęsti, o ne vien išklausyti.
„Yra žmonių, įsijungiančių į įvairias tarnystes, kad mažais, bet labai svarbiais darbais būtų ugdomas bendruomeninis su(si)vokimas, kurio niekur kitur nerasi, tik bažnyčioje. Pagaliau išgyvenant bendrą maldą, svarbu ir artumas, kad tarp kunigo, tikinčiųjų ir giedančio choro nebūtų kilometro ilgio atstumas“, – dėstė dvasininkas.
Bažnyčia – tikėjimo, maldos ir meilės mokykla
Pasak Kamajų parapijos vargonininkės, tikybos mokytojos ir katechetės Vilmos Steputaitienės, pokyčiai įvyko pernai, prasidedant advento laikui. Taip buvo nuspręsta dėl kelių priežasčių: norėta, kad žmonės geriau girdėtų dvasininkų žodžius, siekta skatinti juos kuo sąmoningiau dalyvauti Eucharistijos šventime. Anot katechetės, pakeista ir giedojimo vieta: choristai renkasi ne prie vargonų, bet apačioje šalia altoriaus. Prieš pamaldas tikintiesiems dalinami lapeliai, kuriuose – šv. Mišių eiga, giesmės. Gyvojo rožinio draugijos maldininkai savo malda dalijasi su aplink esančiais ir kartu besimeldžiančiais.
„Nedrąsi ir nelengva buvo tik pradžia, o dabar labai gera girdėti, kaip iš bažnyčios ataidi balsai… Tik pas mus arčiau žmonių perkeltas altorius yra naujiena, kitose bažnyčiose tai – kasdienybė, kuria niekas nesistebi“, – sakė V. Steputaitienė.
Kunigas A. Šukys taip pat džiaugiasi pokyčiais ir ragina būti ne retsykiais atrandančiais tikėjimą, o bažnyčia, kurioje svarbus kiekvienas ir kuri yra tikėjimo, maldos ir meilės mokykla. „Suprantantys tikėjimo svarbą ir sklaidą yra palaiminti. Besivaržantieji skurdina tik save. Jau išmokome nebetyrinėti atėjusių, pagelbėti pasimetusiems. Džiaugtis, kad galime laisvi ir nevaržomi liudyti tikėjimą. Ne taip viskas greitai pasiseka. Mūsų tauta galinga prietarais ir pseudo tradicijomis. Tad reikia kruopštaus ir sąmoningo ėjimo prasmės link Dievui padedant“, – atvirauja klebonas A. Šukys.
Kelionė į Trinapolio rekolekcijų namus
Katechetė V. Steputaitienė prisiminė ir kelias įdomesnes prabėgusiųjų metų parapijos akimirkas. Šeimos metus tikintieji pradėjo vaikų piešinių paroda “Mano Šeima. Aš džiaugiuosi!”. Jaunųjų parapijiečių darbai eksponuoti bažnyčioje.
Gavėnios metu įvairios maldos grupės ir kaimo bendruomenės ėjo Kryžiaus kelią. Po gegužinių pamaldų šeštadieniais parapijos Sielovados grupė organizavo klebono A. Šukio susitikimus su šeimomis, mokytojais, Gyvojo Rožinio nariais.
Žiemos metu parapijos klebono iniciatyva šeštadieniais kaimo bendruomenėse žmonės rinkosi pasikalbėti apie gyvenimą ir tikėjimą, studijuoti Šventąjį Raštą. Lankydamas tikinčiuosius klebonas dalijo žmonėms Parapijos Sielovados grupės paruoštą medžiagą apie tikėjimo žinių gilinimą ir aktualius dalykus.
Kamajiškiai trečius metus draugauja su sostinės Bernardinų parapijos jaunimu: bendrystei ir maldai susitinkama kartą per mėnesį, o per adventą ir gavėnią Kamajų jaunimas vyksta į Trinapolio rekolekcijų namus susitelkti dvasiniam gyvenimui.
Smagiai buvo paminėtas Kamajų bažnyčios gimtadienis: per Sekmines po šv. Mišių ir jauni, ir vyresni šventoriuje žaidė žaidimą “Pažink tikėjimą”. Naktinės adoracijos –dar viena parapijiečiams netikėta ir nauja patirtis, atnešusi nuostabių ir įkvepiančių akimirkų…
Bendruomenių aktyvistai puošia bažnyčią
Katechetė džiaugiasi, kad vis daugiau seniūnijos gyventojų įsijungia į parapijos gyvenimą: per šv. Mišias skaito skaitinius, gieda, renka aukas, savanoriauja renginiuose ar šventėse. Prieš keletą metų parapijoje veikiančios kaimo bendruomenėms buvo pasiūlyta šv. Kalėdoms papuošti bažnyčią. Ši idėja pasitvirtino: nuoširdžiai dirbdami žmonės sukuria stebuklus.
„Į parapijos veiklą kviečiame įsijungti kiekvieną žmogų, mažais žingsneliais bandome nuo „aš, man, mano, dėl manęs“ pereiti prie „mes, mūsų, mums, dėl mūsų“. Smagu kai sekasi. Savanoriška veikla, savo laiko ir jėgų dovanojimas stiprina ir jungia bendruomenę“, – įsitikinusi V. Steputaitienė.
Dalia Zibolienė
