Didelė dalis šiandieninių moksleivių negali apsispręsti, kokią specialybę ar studijų programą rinktis baigus gimnaziją. Jiems trūksta žinių apie darbo galimybes, jie nesugeba susieti profesijai keliamų reikalavimų su savo individualiais bruožais. Specialistai pastebi, kad labai dažnai klaidingą pasirinkimą lemia neteisinga informacija arba jos stygius. Trūksta žinių apie būsimą profesiją, jos statusą, ekonominį vertingumą, įgijimo galimybes ir įsidarbinimą. O jeigu jaunas žmogus rinkdamasis apskritai suklydo? Mokytis jam tampa nebeįdomu, o jeigu baigia mokslus ir įsidarbina, taip pat nemielas bus ir kasdieninis darbas.
Ar daug kas moksleiviams gali padėti bei patarti, kaip orientuotis pasirinkimų jūroje?
Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“ rugsėjo 1–gruodžio 31 dienomis vykdo projektą „3K (ko aš noriu? ką aš galiu? ko reikės?)“. Jį finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto partneriai: AB „Rokiškio sūris“, UAB „Lašų duona“, UAB „ROKVESTA plius“, UAB „Aila“, Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyrius, VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, Rokiškio švietimo centras. „Mes norime skatinti Rokiškio jaunimo nevyriausybinių organizacijų, verslo ir savivaldybės įstaigų bendradarbiavimą. Ypač sprendžiant klausimus, susijusius su jaunų žmonių darbiniu užimtumu Rokiškio rajone“, – sakė „Apvalaus stalo“ prezidentė Birutė Bagdonienė.
Kam reikalingas šis projektas?
Anot B. Bagdonienės, minėtu projektu ne tik skatinamas bendradarbiavimas, bet ir norima ugdyti socialinį jaunų žmonių aktyvumą bei atsakomybę už savo būsimą profesinę veiklą. „Norime, kad jauni žmonės išvengtų nedarbo, bandome juos įtraukti į veiklą, skatinančią protingą pasirinkimą. Kartu ir informuojame moksleivius apie profesijų pobūdį bei galimybes, padedame jiems sąmoningai suderinti savo gebėjimus su tuo, ką žada studijuoti“, – sakė pašnekovė.
Buvo daug norinčiųjų
Iš gautų 73 anketų dalyvauti projekte atrinkta 50 Rokiškio rajono 9–12 klasės moksleivių. „Buvo labai daug norinčiųjų, susidomėjimas tikrai didžiulis“, – pastebėjo B. Bagdonienė. Projekto dalyviams jau surengti informacinio pobūdžio seminarai Švietimo centre. Moksleiviai turėjo galimybę geriau pažinti savo asmenines savybes, gabumus, interesus.
„Kaip efektyviausią praktinės veiklos formą pasirinkome gimnazistų pažintinius vizitus į Rokiškio rajono įstaigas bei įmones. Čia, vietoje, mokiniai galės susipažinti su kasdieniu vienos ar kitos srities darbu, vidaus tvarka, kalbėsis su specialistais, sužinos galbūt apie jų ateities profesijos ypatumus. Moksleiviams suteikiama galimybė patirti realias darbo sąlygas ir nuspręsti, ar gali tai rinktis“, – sakė B. Bagdonienė.
Gaiva KRIVIENĖ, Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo centro metodininkė-karjeros specialistė
Rokiškio švietimo centras koordinuoja rajono mokyklų ugdymo karjerai specialistų metodinio būrelio veiklą, prisideda organizuojant įvairius renginius mokiniams. Centras taip pat organizuoja ir dalyvauja įvairiuose profesinio orientavimo projektuose. Vienas jų – RJOS „Apvalus stalas“ „3K“. Net neabejoju, kad mokiniams tai labai reikalinga. Mat vis dar daug vaikų renkasi profesiją patys nežinodami, ko nori.
Ypač veiksmingas faktorius, nulemiantis teisingą profesijos pasirinkimą – susipažinimas su ja tiesiogiai. Tiksliau, būnant darbo vietoje, šalia tos profesijos atstovo, savanoriaujant.
Šalia esančio žmogaus patirtį ir gyvenimo pavyzdį daugumai iš mūsų priimti ir suvokti gerokai lengviau nei dėstomus knygose. Juk „prisilietus“ prie savo susikurtos svajonių profesijos, gali pasirodyti, kad ji – visai ne tau. Turbūt ne vienas girdėjo, kaip puikiai besimokantis jaunas žmogus įstoja į visų taip norimas medicinos studijas, o nuėjęs į ligoninę susivokia, kad bijo kraujo, kad jį erzina ligoninės kvapai, gąsdina vaizdai operacinėje ir panašiai. Tie, kurie su darbine aplinka būna susipažinę prieš studijas, įsivaizduoja, kas jų laukia ir atsakingiau renkasi tai, kas jiems tinka.
Vokietijoje ir kitose pasaulio valstybėse asmeninės karjeros planavimas prasideda dar iki mokyklos. Todėl vaikai mokyklą baigia nepalyginamai geriau pasirengę gyventi savarankiškai. Jie sėkmingiau pasirenka ir profesiją. Kuo anksčiau vaikai pradės planuoti karjerą, tuo anksčiau galės numatyti svarbiausius žingsnius savo svajonei realizuoti.
Gaila, kad mūsų šalyje mokinių ugdymo karjerai skirtos veiklos kol kas vyksta daugiausia per įvairaus lygio projektus. Gaila, kad vis dar nėra supratimo, jog anksti suvokęs savo norus ir galimybes, anksti susidomėjęs kažkokia kryptimi, jaunas žmogus pasiektų ir geresnių mokymosi rezultatų. Jam būtų aišku, kad vienų ar kitų mokymosi dalykų reikės studijų metu ir po jų.
Labai smagu, kad rajono verslininkai priima vaikus į savo įmones, padeda jiems susipažinti su profesijomis, pasirinkti kelią. Labai tikimės, kad panašių projektų laukia dar ne vienas. Būtų idealu, kad tokie dalykai vyktų nuolat ir būtų prieinami visiems norintiems mokiniams bei jų tėvams.
Karolina BIMBAITĖ, dvyliktokė, projekto dalyvė
Turbūt dauguma gimnazistų pritartų, jog dažniausiai jų galvoje besisukantys klausimai – ką veikti, pabaigus mokyklą, kokią specialybę pasirinkti, kur studijuoti? Deja, daugumai į juos atsakyti labai sunku. Ypač kai turime tokį gausų pasirinkimo spektrą. Juk tik nedaugelis jaunimo gali pasigirti žinantys, kad studijuos būtent tai, kas juos tikrai „veža“. Dar blogiau, jog daugelis gyvename net ne savo, o sociumo primestą gyvenimą. Siekiame tėvų svajonių, studijuojame ten, kur „draugas“ ir t. t. Mokyklos, norėdamos išspręsti šią problemą, kviečia žmones iš įvairių Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų. Jie mus supažindina, suteikia galimybę suprasti tai, ko galime išmokti, kokios perspektyvos mūsų laukia.
Tačiau šie susitikimai taipogi nelabai padeda. Būkime teisingi, juk kiekviena mokymosi įstaiga suinteresuota pritraukti kuo daugiau būsimų studentų, o ne padėti pažinti save ir suvokti, ko mes iš tikrųjų norime.
Tikiu, jog kiekvienas turime savo vietą pasaulyje, o ją atrasti – vienas svarbiausių žmogaus uždavinių. Būtent dėl šios priežasties dalyvauju projekte. Čia vyksta darbas su savimi. Jis, pasak vienos mūsų lektorės, šiomis dienomis tampa tikra privilegija. Projekto metu mokomės suvokti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo, ko mums reikia, kad įgyvendintumėme savo svajones, kokius žingsnius turime žengti, kad pasiektume tai, ką esame užsibrėžę.
Labai tikiuosi, jog savęs pažinimas ateityje bus dar labiau reikšmingas, o darbas su savimi bus toks pats įprastas ir natūralus kaip pamoka – ne tik privilegija.
Parengė Reda Milaknienė
