Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos darnus vystymasis neatsiejamas nuo išsamios informacijos gavimo apie antropogeninės taršos monitoringo komponentus (aplinkos oro, aplinkos triukšmo). Dėl šios priežasties 2012 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono savivaldybės taryba patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės ir triukšmo monitoringo programą 2012–2017 metams, kurią vykdo UAB „Darnaus vystymosi institutas“.
Tyrimo duomenys – vieši
Tyrimo tikslai – sistemingai vykdyti Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje aplinkos oro kokybės ir triukšmo lygio stebėseną gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, gautą informaciją teikti rajono bendruomenei, specialistams ir suinteresuotoms institucijoms. Be to, remiantis gauta informacija, determinuoti ir prognozuoti rajono aplinkos oro kokybės, triukšmo lygio pokyčius bei galimas pasekmes, planuoti ir įgyvendinti aplinkos oro apsaugos ir triukšmo valdymo priemones, informuoti visuomenę.
Monitoringo tyrimo duomenys ir rekomendacijos pateikiamos savivaldybės aplinkos informacijos integruotoje duomenų bazėje (http://www.rokiskiomonitoringas.lt/).
Tirtos teritorijos ir rezultatai
Rajono savivaldybės teritorijoje antropogeninės oro taršos tyrimai vykdyti šių metų balandžio 13–27 d. ir birželio 8–22 d. Matuotos sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2) ir amoniako (NH3) koncentracijos VšĮ Rokiškio rajono ligoninės, Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos, senelių globos namų teritorijose, Respublikos ir Pramonės gatvių sankryža, Parko g. 11, Nepriklausomybės a. 11, Vytauto gatvės atkarpa, Pievų ir Vytauto gatvių bei Paupio ir Vytauto gatvių sankryža, Kauno gatvės atkarpa, Nepriklausomybės a. ir Kauno gatvių bei Pievų ir Kauno gatvių sankryžos, rajono mokyklų teritorijos, papildomai tirta oro tarša „Audrupio paukštyno“ ir Žiobiškio komplekso artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje.
Įvertinus gautus tyrimo rezultatus bei teršalų kilmę konstatuota, kad rajono savivaldybės orą labiausiai teršia transporto priemonių išmetamosios dujos, kuriose yra daugiau nei 200 įvairių cheminių junginių. Pagrindiniai teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodžiai), sieros dioksidas. Pagal I ir II ketv. rajono teritorijoje atliktus antropogeninės oro taršos tyrimų rezultatus teikiamos tokios išvados: rajono savivaldybės teritorijoje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo užfiksuota NO2 ir SO2 nustatytų ribinių verčių viršijimų. Amoniako (NH3) koncentracijos viršijimai fiksuoti gyvenamųjų namų aplinkoje šalia „Audrupio paukštyno“ ir Žiobiškio komplekso.
Pavyzdžiui, II ketv. tyrimo laikotarpiu santykinai aukščiausia NO2 koncentracija buvo užfiksuota Respublikos ir Pramonės g. sankryžoje (siekė 12,67 μg/m). Santykinai aukščiausia SO2 koncentracija aplinkos ore buvo užfiksuota Rokiškyje, prie Parko g. 11 (16,56 μg/m).
Oro taršos lygis priklauso nuo transporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų.
Taip pat oro kokybei įtakos turi transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras.
Transporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido.
Taršos priežastys
Pagal atliktus tyrimus, rajono aplinkos oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso nuo daugelio faktorių: teršalų išmetimų kiekio, kaupimosi išmetimo vietose specifikos, išsisklaidymo į didesnę erdvę galimybių. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija (didėjant aukščiui didėja temperatūra), kuri dažniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas tokiais atvejais gali gerokai padidėti. Be to, oro kokybei didelės įtakos turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos miesto link.
Žiemą nemažos įtakos oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams, padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant didėja išmetimai į orą. Kai orus lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai – vyrauja palankios sąlygos teršalams išsisklaidyti dėl dažnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingus oro teršalus.
Rekomendacijos
Tyrimo išvadose pateiktos oro taršos mažinimo rekomendacijos. Tyrėjai akcentuoja, kad didėjantis automobilių skaičius, transporto infrastruktūros plėtra yra pagrindinis faktorius, turintis įtakos rajono aplinkos oro kokybės rodikliams. Siūloma transporto srautus reguliuoti mažinant transporto srautų poveikį aplinkai, tolygiai vystyti vietinių kelių plėtrą, plėtoti centralizuotą šilumos sistemą, individualiųjų namų gyventojus skatinti kūrenti atsinaujinantį kurą.
Savivaldybei rekomenduojama aktyvinti visuomenės ekologinį švietimą, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose.
Gyvulininkystės kompleksų amoniako išmetimų į aplinkos orą koncentraciją mažinti siūloma griežtesne aplinkosaugos reikalavimų gyvulių laikymo, mėšlo ir srutų kaupimo, sandėliavimo ir įterpimo technologinio proceso kontrole.
Ar žinote, kad…
Sieros dioksidas (SO2) – atmosferos teršalas, susidarantis degimo (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių) procese. Sieros dioksido kiekį aplinkos ore galima sumažinti naudojant mažai sieros turintį kurą. Patekęs į atmosferą, sieros dioksidas gali oksiduotis iki SO3 (sieros trioksido). Esant vandens garų, SO3 greitai virsta sulfatais bei sieros rūgšties aerozoliais. Esant tiesioginiam žmogaus odos kontaktui su SO2, oda sudirginama, esant didesnėms koncentracijoms, gali nudegti. Įkvėptas SO2 pakenkia bronchams, pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą. SO2 gali paspartinti esamų kvėpavimo takų ligas. Įkvėpta sieros rūgštis (H2SO4) skatina kvėpavimo sistemos gleivių išsiskyrimą, sumažina organizmo gebėjimą pašalinti dulkes ir padidina infekcijos prasiskverbimo į kvėpavimo takus galimybę.
Sieros junginių poveikis kenksmingas ir augalams: pažeidžiami augalų lapai, sutrinka augalų fotosintezės ir kvėpavimo procesai, augalai nustoja augti. Ypač kenksmingas SO2 ir rūgščių kritulių poveikis pastatams ir technikai. Esant rūgščiai terpei, greitėja metalų korozija, mažėja įvairių audinių atsparumas: žalojamos statybinės ir konstrukcinės medžiagos (betonas, plytos, plastmasė, plienas).
Azoto oksidai NOx (NO, NO2) – aplinkoje paplitusios inertinės dujos, sudarančios 79 proc. atmosferos oro. Šioje formoje azotas yra nekenksmingas žmogui ir gyvybiškai reikalingas augalų medžiagų apykaitai. Esant aukštoms degimo temperatūroms (degant angliai, naftos produktams, dujoms), azotas jungiasi su atmosferos deguonimi ir sudaro azoto oksidą (NO), kuris atmosferoje oksiduojasi iki azoto dioksido (NO2). Esant didesnėms koncentracijoms gali sutrikti deguonies transportavimas kraujyje.
Amoniakas (NH3) – bespalvės, aštraus, nemalonaus kvapo, sprogios, degios ir toksiškos dujos. Amoniako dujos stipriai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivines, gali jas nudeginti, sukelti kosulį, kvėpavimo sutrikimus. Apsinuodijus amoniaku peršti, ašaroja akys, sukeliamas kosulys, čiaudulys, prasideda nosies, gerklų, bronchų gleivinės, akių junginės uždegimas. Nuo taršos pertekliaus rūgštėja dirvožemis.
GR inform.
