Gatvės muzikos diena vis dar gyva. Net ir Rokiškyje. Vienais metais, tiesa, ji gyvesnė, kitais nelabai. Manyčiau, tam, kad ji būtų tokia švente, kuri priverstų daugiau miestelėnų palikti namus ir leistis į nuotykį mieste, reikia žmonių kurie patikėtų idėja ir nepagailėtų savo laiko ir energijos sukviesti visus mokančius (o gal net nelabai mokančius, bet labai norinčius) išeiti į gatvę, parką, aikštę ir groti. Tada jau būtų galima kaip nors išdėlioti atskiras scenas liaudies muzikantams, rokeriams, bardams, klasikos mėgėjams – lai groja ir linksmina visus atsipalaidavusius ir norinčius išgirsti. Taip gerai paskaičiavus, bent kažkiek mokančių ir norinčių groti yra, ko gero, smarkiai daugiau negu norinčių vaidinti, o baigusių muzikos mokyklą – daugiau negu kada nors vaidinusių Rokiškio teatro spektakliuose. Tikiu, kad entuziastų pasiryžusių organizuoti gatvės muzikantus Rokiškyje tikrai atsiras. Jei ne kitais, tai dar kitais metais.
O šiemet Gatvės muzikos dieną Rokiškyje, Sąjūdžio aikštėje, organizavo R. Lymano muzikos mokyklos mokytojai. Ir jie žino, ką daro – kiekvienas išėjimas prieš klausytoją (nesvarbu, koncertų salėje ar gatvėje) jaunam muzikantui yra neįkainojamos vertės. Ir pamoka, ir patirtis. Šiemetinėje GMD programoje buvo visko. Ir vos ne pirmo viešo muzikavimo jaudulio, ir tikrai nustebinusių pasirodymų.
Jaunasis armonikierius Gabrielius Puluikis jau ne kartą džiugino ir stebino klausytojus, o šiame koncerte parodė, kad yra ne tik geras solistas, bet ir sugeba būti tikru ansamblio lyderiu. Kaip visada įdomios buvo mokytojos Astos Mičelienės rengiamos kanklininkės, Vilijos Radvilės jaunieji gitaristai, iš kurių jau virtuozišku grojimu išsiskyrė Benediktas Šarkauskas – jam pakluso net „Metallicos“ „Master of Puppets“ gitaros solo partija. Gėdos Benediktas tikrai nepadarys ir kada nors grodamas rimtesnėje roko grupėje. Sužavėjo mokytojo Karolio Pratkaus ir jo mokinės Liepos Ulevičiūtės saksofonų duetas. O finale tris kūrinius sugrojęs pučiamųjų instrumentų ansamblis (vadovas Eugenijus Gudonis) nepaliko abejingų ir dar sugrojo vieną kūrinį bisui.
Norėjosi daugiau. Daugiau žiūrovų, daugiau muzikos, daugiau saulės (lietus muzikos išsigando ir nukrito vos keli jo lašai), daugiau laisvės ir improvizacijos. Jų, tikiu, bus, jei ne kitais, tai dar kitais metais.
