Jei tyčia ar netyčia užsuksite į Krašto muziejų, nepatingėkite užkopti į antrą rūmų aukštą ir aplankyti nedidelėje salytėje šalia balkono iki rugpjūčio 2 d. prisiglaudusią skulptorių Vitos ir Aurimo Lemežių parodą „Laiko turim daug“.
Prieš porą savaičių atidarydami parodą autoriai kalbėjo, kad jų skulptūroms iš tikrųjų reikia daug laiko. Ir natūraliems lauko akmenims, kurie naudojami daugumoje darbų, ir itin jų mėgstamai bronzai lieti. Aurimas Lemežis, paklaustas, iš kur ima tiek daug ir tokių įdomių lauko akmenų, juokavo, jog dažniausiai jie patys ateina, atsiranda tokie ir tokios formos, kad net nereikia apdirbti, bet Vita Lemežienė paskui prisipažino, jog kartais tenka leistis ir į akmenų paieškas.
Muziejininkė, parodų ir renginių koordinatorė Giedrė Solovjovienė sakė jog ši paroda Rokiškyje atsirado gal net truputį atsitiktinai – Vitos ir Aurimo darbus ji pamatė naršydama internete ir suprato, jog tai tikrai kažkas naujo ir nematyto, ką būtinai reikėtų parodyti. Be to, sužavėjo parodos pavadinimas bei archajiškų formų derinimas su modernybe.
Iš tikrųjų parodos darbuose galima įžvelgti labai daug. Vieni juose mato mitologinius ženklus, kiti keistus, dažnai chtoniškumu, anapusybe, „pinčiukais“ dvelkiančius personažus, tretiems krito į akį skirtingų medžiagų – kaulo, akmens, bronzos, medžio – derinimas, dar kitiems – daugybė smulkių detalių darbuose. Ko gero, Vitos Lemežienės darbuose tos juvelyriškai kruopščios detalės atėję iš pirmosios jos specialybės, juvelyrikos, įgytos Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje.
Rokiškėnai, labiau pripratę prie medžio skulptūros, turėtų nepraleisti šios įspūdingai kitoniškos parodos.
