Jūžintuose atidengtas Rūpintojėlis, skirtas šio krašto dievdirbiui Karoliui Dagiui, jau gerokai primirštam liaudies meistrui, prieš daugiau kaip 100 metų mokėjusiam prakalbinti medį. Ir palikusiam po savęs tik keletą išlikusių kūrinių.
Šimonių vlsč., Rokiškio aps. Rokiškio krašto muziejaus nuotr.
Kas ir koks buvo tas Karolis Dagys, kurio darbų buvo Jūžintų, Salų, Duokiškio ir kitose parapijose? Duomenų apie jį teko ieškoti Krašto muziejuje ir pačiuose Jūžintuose, kur daugiausia apie šį meistrą žino projektą jo įamžinimui rengusi Vilmantė Mačiežienė.
Karolis Dagys gimė Urlių kaime apie 1830 metus, o mirė ir palaidotas Jūžintuose , vienais duomenimis apie 1918, kitais – 1922 metais. Ilgesnį laiką gyveno Punkiškių kaime (dabartiniame Kupiškio rajone, netoli Rokiškio rajono ribos), kurio dabar likę tik kapinaitės. Kur mokėsi amato, nežinoma, bet vėliau uždarbiavo eidamas per kaimus – dirbo skrynias, kuparus, spintas, kryžius, šventųjų statulėles ir, žinoma, karstus. Gyvenimo pabaigoje, jau gyvendamas Jūžintuose ir nebeturėdamas jėgų didesniems dirbiniams, drožė lazdas, kurias Pirmo Pasaulinio karo metais gerai pirko ir siuntė namo Lietuvą užplūdę vokiečių kareiviai. Sakoma, kad jie palikę ir meistro fotografijų, bet jų rasti nepavyko. Kaip ir muziejininkų užrašytuose jo anūkės Veronikos prisiminimuose minimos neva tarpukario Lietuvoje išleistos knygos su jo nuotrauka ir gyvenimo aprašymu.
Gauta 1975 m. iš Konstantinavos profesinės technikos mokyklos kraštotyrininkų.
Geriausiai žinomi jo darbai likę Jūžintų Bažnyčioje – iki šiol ją puošiantis „Betliejus“ ir šv. Antano skulptūra. Toje pačioje bažnyčioje yra ir panašaus laikotarpio Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kuri kartais priskiriama Jonui Dagiui. Net nėra žinoma, ar tai tas pats meistras, ar du skirtingi vienos (?) giminės atstovai. Marijona Mieliauskienė 2008 metais išleistoje knygoje „Senoji sakralinė lietuvių liaudies skulptūra Rokiškio krašto muziejuje“ mini ir dar vieną to krašto medžio meistrą galimai susijusį su Karoliu Dagiu – Joną Lieką: „Neaišku, ar tai tas pats žmogus, kodėl jam priskiriami du vardai“. Kasi kur minimas ir dar vienas Dagys iš Punkiškių kaimo, daręs geležinius kryžius, saulutes ir kitus metalo dirbinius. Apie jų giminystę (o gal tai buvo tas pats žmogus?) taip pat nieko konkretesnio jau nežinoma.
Taigi, galima teigti, kad Karolis Dagys (ar visa liaudies meistrų Dagių giminė?) per 100 metų tapo legenda, kuriai liudyti tikslesnių duomenų jau trūksta. Bet juk legendos dažnai yra gražesnės ir įdomesnės už tikrovę, dažnai jos, o ne realybė įkvepia šių dienų kūrėjus. Taip nutiko ir su Vidmanto Zakarkos sukurtu K. Dagiui skirtu „Rūpintojėliu“.
