Balandžio 15 d. Vilniuje į visuotinį advokatų susirinkimą sukviesti šios profesijos atstovai aptarė svarbiausius veiklos klausimus ir problemas. Rokiškyje dirba 7 advokatai, 5 jų teikia nemokamą teisinę antrinę pagalbą gyventojams. Susirinkimo išvakarėse apie advokato darbą, visuomenės požiūrį ir advokatų veiklos pokyčius ilgametį Rokiškio advokatą, buvusį antrinės teisinės pagalbos koordinatorių Vytautą SKETERĮ kalbina „Gimtojo…” korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.
– Visi šalies advokatai ir jų padėjėjai pakviesti į sostinėje vyksiantį advokatų visuotinį susirinkimą. Vešite susirinkimui pasiūlymų?
– Į susirinkimą važiuoju, kiek žinau, vyks ir kolegos. Aš konkrečių pasiūlymų dėl advokatų veiklos neteiksiu. Advokatų taryba, posėdžiavusi kovo mėnesį, patvirtino visuotinio susirinkimo darbotvarkę, posėdyje išdiskutavo dėl Lietuvos advokatūros strategijos. Buvo pritarta naujai tradicijai visuotinio advokatų susirinkimo metu – advokatų pasižadėjimui. Tai ceremonija, kada per paskutinius metus praktikuojančiais advokatais tapę asmenys savo kolegų ir advokatūros savivaldos akivaizdoje pasižada ginti klientų teises, puoselėti profesinę etiką ir garbę.
– Ko tokia priesaika siekiama?
– Pasižadėjimu norima paskatinti naujų narių įsitraukimą į advokatūros veiklą bei pagarbos jai, atsakomybės už advokato vardo ir profesinių principų puoselėjimo.
– Visuomenėje advokato darbas vertinamas skirtingai: vieniems advokatas – pagalbininkas, kitų vertinimu – nusikaltėlių gynėjas. Jūsų, advokato, praktika – daugiau nei trys dešimtmečiai. Ar teko apie save girdėti neigiamų epitetų?
– Kiek žmonių, tiek nuomonių. Niekšu, bent jau į akis, niekas nevadino. Manau, žmonės supranta, kad atstovaudamas klientui teisme advokatas dirba jam patikėtą darbą – atlieka savo profesinę pareigą. Teismuose besibylinėjančios šalys – tarsi skirtingi poliai, ir beveik niekada nebūna taip, kad abi būtų patenkintos. Kaip ir krepšinio varžybose, nes laimi tik viena komanda.
– Esate labai ramaus būdo, o kai kurie Jūsų kolegos – priešingai: impulsyvūs, posėdžių metu sako emocingas kalbas, gestikuliuoja. Ar advokato elgsena, iškalba turi daug reikšmės bylos baigčiai?
– Procentais pasakyti negaliu. Priklauso, kokios bylos aplinkybės, kaip savo ginamuosius pasirengę ginti advokatai. Geras įtikinėjimo, retorikos menas gal ir turi šiek tiek įtakos, tačiau advokato elgesys ir retorika nėra labai svarbūs. Labai emocingo būdo kolegos dirba daugiau publikai… Elgiamės kiekvienas pagal savo charakterį ir būdą, pasiginčijame, turime replikos teisę, tad galima atsikirsti, jeigu kolegos retorika nepagrįsta. Keiksmažodžių? Ne, jų niekada savo darbe nevartojau…
– Prieš visuotinį advokatų susirinkimą Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje sakė, jog advokatas turi gerai išmanyti ne tik teisę, bet ir psichologiją, kitas gyvenimo sritis. Turite būti beveik visažiniai?
– Atstovauti bylose teisinių žinių neužteks. Mūsų žinios turi būti labai plačios: reikia psichologinių, socialinių, žemės ūkio bei galybės kitokių. Ir, žinoma, logikos bei gyvenimiškos patirties. Dabar advokatams dirbti lengviau nei prieš kelis dešimtmečius, nes internetu galima gauti visą reikalingą informaciją, įstatymus, pataisas, visos bylos prieinamos. Tačiau pasirengimo bylai laikas, jeigu dirbi sąžiningai, trunka tikrai ne dieną ar dvi…
– Esate graužęsis, kai tenka ginti žmogų, kuris kaltinamas sunkiu nusikaltimu? Juk jeigu nebūtumėte jo gynėjas, galbūt smerktumėte?
– Advokatas privalo būti profesionalas, kaip ir žmogų operuojantis chirurgas… Pirmiausia žiūri grynai teisininko akimis, kaip profesionaliau atlikti darbą: įvertinti bylos detales, pamatyti broką, išryškinti ginamojo naudai palankias aplinkybes. O emocijos? Jos nedingsta, tik lieka žemesniame lygyje.
– Dažnai kankinatės naktimis, kad padarėte ne taip, kaip galėjote, kad pražiūrėjote?
– Būna, kad naktį šauna tokia mintis ir nebegali užmigti. Tada ir galvoji – reikėjo taip ar kitaip… Ką darau? Nemiegu… Ir žudau ląsteles. Negali juk būti visiškai abejingas, bet kurį žmogų paliečia jausmai ir emocijos po sunkių bylų, nė vienas žmogus nėra visiškai bejausmis…
– Daug metų teikiate gyventojams antrinę teisinę pagalbą. Paprasčiau tariant, atstovaujate jiems bylose. Ar pagalbos prašymų mūsų rajone mažėja?
– Vertinant Panevėžio apskrities rajonus, mūsų rajonas pagal pagalbos prašymus pirmauja. Ir pastaruoju metu tokių prašymų tikrai nemažėja. Žmonės išprusę, žino jiems suteiktą teisę naudotis nemokama teisine pagalba.
– Advokatai darbo turbūt nestokoja? Juk tenka blaškytis po visą Lietuvą, ypač kai esate atstovas byloje asmeniui, turinčiam teisę į nemokamas teisininko paslaugas.
– Dažnai bylų nagrinėjimas stringa dėl ieškovų, atsakovų ar trečiųjų bylos šalių paieškų. Žmonės išvykę į užsienį, reikia laiko jiems įteikti šaukimus, kitus procesinius dokumentus. Jei atsakovas išrūko į užsienį, tai ieškovė (-as) nepatenkinti, kad byla vietoj stovi, nagrinėjimas nejuda pirmyn.
Ne taip seniai teko važiuoti atstovauti klientui Klaipėdos teisme, kur vyko turto paveldėjimo juridinio fakto nustatymas. Teisėjas paskyrė posėdį 9 val. ryto. Teko keltis pusę keturių, 5 valandas per lietų belstis už kelių šimtų kilometrų. Byla truko pusę valandos, kelionė atgal – vėl penkias valandas. Mano toks amžius, kad jau laikas, kaip sakoma, įjungti žemesnį bėgį… Netrukus gausiu pirmąją pensiją.
– Visuomenė susidariusi opiniją, kad advokatai maudosi piniguose. Esate turtuolis?
– Visą gyvenimą dirbu provincijoje ir turtų, patikėkit, nesusikroviau. Pasakyčiau, kokia bus mano pensija, bet gėda. Gėda ne dėl savęs, dėl valstybės…
– 2013 m. rašiau, kaip Jūs, sukvietęs Rokiškio advokatus, rengėte viešą pareiškimą – atsisakymą teikti nemokamą teisinę pagalbą, ir kitų rajonų kolegas kvietėte prisijungti, streikuoti. Teisinių paslaugų teikimo funkciją advokatams delegavusios valstybės siekė tūkstančius litų. Skolos antrinę teisinę pagalbą teikiantiems šalies advokatams 2013 m. siekė 1,62 mln. eurų. Teisingumo ministerija tik šių metų vasaryje pranešė, jog pirmą kartą nuo 2008 m. advokatams skolų nebeliko… Nestreikavote, tad uždirbtų pinigų teko laukti ilgai…
– Tada advokatai nestreikavo, nes nebuvome vieningi. Skolas valstybė sugrąžino, bet dėl apmokėjimo yra nesklandumų ir dabar…
– Kokia Jūsų nuomonė dėl tarėjų instituto? Jo šalininkai sako, jog visuomenės atstovų dalyvavimas bylose įneštų skaidrumo ir teisingumo, oponentai teigia, jog būtų tik daugiau sumaišties…
– Nemanau, kad tarėjus į teismą vertėtų sugrąžinti, kaip buvo sovietmečiu. Tam yra kelios priežastys: nuo atrankos iki apmokėjimo. Racionaliai dirbti galėtų teisę išmanantys asmenys, o jeigu tarėju taps net gyvenimiškos patirties neturintis žmogus, tai kokia bus iš jo nauda?
– Dėkoju už pokalbį.
