Žemėtvarkininkų gyvenime – nežinia ir panika dėl ateities. Žlugo valdžios pažadas iki metų šalyje baigti žemės reformą. Dėl lėšų stokos užstrigo valstybinės žemės pardavimas. Planuojama žemėtvarkos specialistus išprašyti nemokamų atostogų, o iš seniūnijų juos apskritai išvaryti…
Lagaminų nuotaikos
Etatų naikinimo vajus, palietęs kelių šalies apskričių žemėtvarkos skyrius, sėlina ir į mūsų rajoną. Prognozuojama, kad iš darbo bus atleisti vienuolika žemėtvarkos specialistų, dirbančių seniūnijose. Panevėžio apskrityje gali būti panaikinti 48 žemėtvarkos specialistų seniūnijose etatai.
„Prognozių ir kalbų yra visokių, bet kol kas nieko konkretaus iš apskrities nesame gavę“, – apie būsimą etatų šienavimą sakė rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Ina Smalinskienė. Tačiau ji beveik neabejojo, jog žinios apie pokyčius sulauks – etatų naikinimo vajus jau krečia kelias šalies apskritis. Ant jos, panaikinus specialistų etatus seniūnijose, labai išaugs darbo krūvis skyriuje. Gyventojams bus daug nepatogumų, nes teks vykti į Rokiškį.
I.Smalinskienės teigimu, nors apskrityje žemės nuosavybės grąžinimas jau beveik baigtas, tačiau žemėtvarkininkų darbo krūvis tebėra pakankamai didelis: parduodama valstybinė žemė, kasmet vykdoma valstybinės žemės nuoma, žemėlapiuose įbraižomi pasėlių plotai juos deklaruojant. Tiesa, nuo balandžio 8 d. iki nežinia kurio laiko sustabdytas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas, nes valstybė pristigo lėšų apmokėti parduodamų sklypų vertinimo paslaugas.
Žemėtvarkos skyriaus specialistų duomenimis, rajone yra daug laisvos valstybinės žemės – per 30 tūkst. hektarų. Iš šio kiekio 9 tūkst. hektarų sudaro žemės ūkio naudmenos. Šiuo metu visi sklypų projektavimo, ženklinimo darbai vykdomi tik privačių asmenų lėšomis. Kadangi valstybė pristigo lėšų, anot I.Smalinskienės, užstrigo valstybinės žemės sklypų vertinimas. Anot jos, kai kurie ūkininkai, pageidaujantys kuo greičiau nusipirkti valstybinės žemės, procedūrų užbaigti negali, nes įstatymai neleidžia privačiomis lėšomis finansuoti valstybinės žemės vertinimo.
I.Smalinskienės manymu, esant tokiai situacijai sudėtinga prognozuoti žemės reformos pabaigą. Reformos pabaigą tolina ne tik lėšų stygius, bet ir nuolat keičiami įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Nesuranda išeičių
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Kęstutis Vaičiūnas patvirtino, jog svarstoma daugybė variantų kaip išgyventi. Vienas iš realiausių – naikinti visos apskrities seniūnijų žemėtvarkininkų etatus. Tačiau, anot jo, šis sprendimas neišspręs finansinių problemų. Didelį stažą turintiems 48 specialistams teks sumokėti išeitines kompensacijas, o joms pinigų apskritis neturi. Todėl, kaip sakė K.Vaičiūnas, dabar žemėtvarkos padėtis apskrityje itin nepavydėtina. „Šiemet mūsų finansavimas sumažintas 40 proc. Taigi finansavimo neturime mažiausia 4 mėnesiams. Sumokėjus išeitines minėtiems specialistams, finansinė padėtis nė kiek nepagerėtų ir tektų ieškoti kitų būdų, iš kur paimti lėšų. Dar vienas iš kelių – išleisti departamento ir visų rajonų žemėtvarkos skyrių specialistus nemokamų atostogų“, – teigė direktorius. Pagal turimą finansavimą departamentas ir žemėtvarkos skyriai turėtų atostogauti 4 mėnesius. „Nežinau, ką ir kaip darysime, bet po porą mėnesių tai greičiausia turėsime atostogauti“, – apie gresiantį skaudų laikotarpį kalbėjo K.Vaičiūnas. Anot jo, Panevėžio apskrityje žemėtvarkininkų situacija sudėtingiausia, nes finansavimas vienas iš mažiausių šalyje.
Nukentėjo, nes skubėjo baigti reformą?
Panevėžio apskritis yra antroji pagal spartumą vykdant žemės nuosavybės grąžinimo darbus. Šiuo metu apskrityje nuosavybė sugrąžinta 99 proc. Pagal šį rodiklį nusileidžia tik Marijampolei. Tai, kad nuosavybės grąžinimas beveik baigtas, anot K.Vaičiūno, greičiausia turėjo įtakos mažinant šiųmetį finansavimą. „Aišku, kad sumažėjus žemės grąžinimo darbų, valstybei per didelė prabanga išlaikyti armiją žemėtvarkininkų rajonuose. Tačiau žemėtvarkos specialistams prisidėjo daug papildomų funkcijų tiek parduodant valstybinę žemę, tiek dėl deklaravimo, sklypų nuomos forminimų“, – komentavo direktorius. Paklaustas, kaip bus sprendžiamas užstrigęs valstybinės žemės pardavimo klausimas, nes nebėra valstybės lėšų vertinti parduodamus sklypus, K.Vaičiūnas teigė, kad tai netrukus turėtų paaiškėti. „Seimui jau pateikti projektai. Aišku tik viena, kad ateityje visos valstybinės žemės pardavimo procedūros turės būti apmokėtos pirkėjo lėšomis“, – komentavo direktorius.
Atleistų, bet negali
Ketvirtadienį į apskritį kviečiami rajonų žemėtvarkos skyrių vadovai, kurie, kaip spėjama, išgirs informaciją apie būsimus skaudžius pokyčius. K.Vaičiūnas neneigė, jog radus pinigų seniūnijų žemėtvarkos specialistų išeitinėms kompensacijoms, būtų skubama kuo greičiau įteikti pranešimus apie atleidimus. Ir tai galėtų būti padaryta jau nuo birželio. Tačiau kol nėra iš kur paimti pinigų išeitinėms, žemėtvarkininkams negalima įteikti pranešimų apie atleidimą. “Esame nei pakarti, nei paleisti“, – taip sudėtingą situaciją įvardijo departamento vadovas. Jis pridūrė, kad būtų itin skaudu iš darbo išprašyti profesionalius žemėtvarkininkus, kurių vėliau gali tekti ieškoti su žiburiu, nes žemės reformą reikės užbaigti.
Aldona Minkevičienė
