Draudžiami maisto produktai darželiuose – iš tėvų rankų!
Visi žmonės skirtingi. Taigi ir vaikus augina nevienodai. Vieni nueina į kraštutinumus ir atžaloms neleidžia valgyti mėsos, kitiems maistas – tik kuras, o treti į darželį ar į mokyklą net įdeda saldainių, sausainių su riebalų rūgščių transizomerais, kitų draudžiamų maisto produktų, kad tik vaikas pasisotintų. Nesvarbu kuo.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota, joje vyrauja energinių medžiagų (riebalų, cukraus) perteklius, maiste daug druskos, trūksta skaidulinių medžiagų: gyventojai tradiciškai mėgsta gyvulinį maistą, mažai valgo vaisių ir daržovių. Toks mitybos disbalansas sukelia lėtines metabolines ligas, kurios blogina gyvenimo kokybę, kenkia šeimų ir šalies ekonomikai.
Apie vaikų maitinimo sistemos trūkumus
Nors ir pasikeitė rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos normos, galiojusios nuo 1999 m., realių pokyčių dar nematyti. Kodėl?
VšĮ „Sveikatai palankus“ gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kontroliuojančios vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, atsakymą, kad iki 2018 m. sausio 1 d. leidžiama vadovautis Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų redakcija, kuria buvo vadovautasi iki šio įsakymo įsigaliojimo. Artimiausiu metu neplanuojama keisti valgiaraščių derinimo tvarkos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Derinant naujai sudarytus valgiaraščius bus atsižvelgiama į pasikeitusias paros energijos normas (naujoje redakcijoje nustatytas mažesnis rekomenduojamas paros kalorijų kiekis), baltymų, angliavandenių ir riebalų santykį.
Todėl valgiaraščiuose vis dar dominuos rafinuotas cukrus, rafinuoti miltai, rafinuoti riebalai ir bulviniai patiekalai su riebiais padažais. Šviežių daržovių, vaisių kiekis išliks vis dar mažas. Tausojantys patiekalai – virti garuose, gaminti konvekcinėse krosnyse ar tiesiog virti – nebus pirmoje vietoje, nes daugelyje ugdymo įstaigų įranga pasenusi, nėra nei garų puodų, nei konvekcinių krosnių.
Vaikų sveikatai palankus maitinimas – ne tinkamas valgiaraščio parengimas popieriuje, bet realus pagamintas patiekalas, kurio mes, tėvai, nematome. Jo nematome ne tik mes, bet ir kontroliuojanti institucija. Derinant valgiaraščius, už kuriuos atsakinga VMVT, nėra tikrinamos technologinės kortelės, vertinama pagal patiekalo pavadinimą ir maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius). Teisės aktas skelbia, kad maitinimą organizuojanti įstaiga turi viešinti valgiaraščius. Tiesa, mes juos matome popieriuje, bet nematome, kokį pagamintą patiekalą vaikai valgo.
Skirtingi tyrimai rodo, jog ketvirtadalis tėvų nežino, ką vaikai valgo, o daugiau nei pusė nėra patenkinti tuo, kas jų atžaloms duodama ugdymo įstaigose“, – komentuoja mitybos ekspertė R. Bogušienė, nuo rugsėjo nusprendusi imtis socialinės iniciatyvos „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Jos metu bus viešinama informacija, ką realiai vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose ir darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduria ugdymo įstaigos.
Taip pat bus inicijuojami projekte dalyvaujančių įstaigų valgiaraščių pokyčiai sveikatai palankia linkme ir visos bendruomenės švietimas apie sveikatai palankią mitybą.
Vaikų maitinimo valgiaraščius norinčios pakeisti ugdymo įstaigos susiduria ir su kitomis problemomis. Žaliavų tiekėjų asortimentas yra skurdus ir retas tiekėjas gali pasiūlyti įvairesnių sveikatai palankių maisto produktų, sutartys pasirašomos viešųjų pirkimų metu ne vienam mėnesiui. Reta dietologė išdrįsta pati sukurti šiuolaikiškų ir sveikatai palankesnių patiekalų technologines korteles, nes daugeliui įkalta, kad reikia vadovautis jau sukurtomis.
Kita aktuali problema atsirado sumažinus kalorijų kiekį. Kurdami valgiaraščius dažnai net neišnaudojame kitų teisės aktų reikalavimų, apibrėžiančių pinigų sumą, už kurią vaikas turi būti pamaitintas darželyje ar mokykloje. Dažnai jų lieka, bet tiekėjai negali pasiūlyti galimai kokybiškesnių ir brangesnių produktų.
„Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir vienija žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus, valgymo kultūros formavimą šeimoje, ugdymo įstaigoje“, – teigia sveikatos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.
