Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną rokiškėnai šventė netradiciškai – be iškilmingo rajono tarybos posėdžio, be ilgų politikų kalbų. Savivaldybės aikštėje pasižiūrėti smagaus lietuvių ir latvių folkloro kolektyvų pasirodymo rinkosi būriai žiūrovų, nepabūgusių šilto lietaus. Valstybės dieną iškilmingai atidengtas Žalgirio mūšio – bene pačios svarbiausios Lietuvos pergalės – 600 metų jubiliejui skirtas paminklas.
Netradicinė programa
Iki šiol Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną rokiškėnai minėdavo nusistovėjusiu „tvarkaraščiu“: šventę pradėdavo šv. Mišios, po jų – iškilmingas rajono tarybos posėdis, kuriame – gausybė politikų proginių kalbų, rajonui nusipelniusių žmonių apdovanojimai, o vakare – koncertas rokiškėnams. Šiemet tradicija sulaužyta: už Lietuvos valstybę šv.Mišios aukotos sekmadienį, o šventinio rajono tarybos posėdžio apskritai atsisakyta. Užtat smagus koncertas truko iki išnaktų.
Šis šventinis renginys – 2007-2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projekto “Kultūra Sėlijos regione mano ir tavo teritorijoje” dalis. Pristatyti rokiškėnams savo krašto tradicijas atvyko gausus būrys Latvijos saviveiklininkų – Aknystės ir Viesytės chorai, ansambliai, šokių kolektyvai. Aukštaitijos folkloro perlais – senoviniais rateliais, šokiais, karo dainomis – dalyvius žavėjo rajono ansambliai “Gastauta, “Čirulis”, “Saulala”.
Giesmės ar šokiai?
Iš pradžių žiūrovai į koncertą rinkosi vangiai, o ir atėjusieji skersakiavo į vis juodesniais debesimis apsitraukiantį dangų. Šiltas lietus prapliupo su pirmaisiais šventės akordais, lynojo iki pat koncerto pabaigos. Nepabūgusiuosius lietaus gera nuotaika užkrėtė pirmieji koncerto dalyviai – Aknystės saviveiklininkai. Moterų ansamblis lyg tyčia dainomis vis šaukė saulę, painius ratelius suko latvių šokėjai. Jų pasirodymas sušildė žiūrovus: šie plojo į šokio taktą, net skėčiais mojuoti ėmė…
Rokiškio folkloro kolektyvai žiūrovams pasiūlė programą folkloro gurmanams: autentiškas aukštaitiškas dainas, ratelius, šokius. Skambėjo smagūs vaikiški rateliai apie karvelį ulbuonėlį, romantiškas romansas “Saulutė raudona, vakaras netoli”, senovinė karo daina.
Viesytės atstovai pasakojo, kad įkvėpimo šokiams ir dainoms jie semiasi iš nuostabios krašto gamtos. Ir tai nebuvo vien skambūs žodžiai. Sudėtingos šokio pynės tarsi atkartojo vingrų sraunių Latvijos upių raštą, o šokėjos, pasidabinusios baltais, vėjyje plazdančiais šaliais, šoko taip grakščiai tarsi sklendinčios žuvėdros.
Po kvapą gniaužiančio latvių pasirodymo, žiūrovus linksmino liaudiškos muzikos kolektyvai “Dainava” ir “Kitava”, žavėjo “Ugnies rato” studijos pasirodymas.
Nuplovė lietus
Su šia švente didžiules viltis siejo ne tik rajono liaudiškos muzikos gerbėjai, bet ir aplinkinių rajonų verslininkai. Likus kelioms valandoms iki koncerto, aikštėje išdygo prekybininkų ir amatininkų palapinių miestelis. “Norinčių prekiauti šventės metu atsirado tiek, kad vos besutalpinome visus”, – pasakojo miesto seniūnas Viktoras Gruodys. Deja, nieko įdomaus ir originalaus prekybininkai rokiškėnams nepasiūlė. Vyravo provincijos mugėms būdingas prekių asortimentas – ryškiaspalviai atlaidų saldainiai, pigi bižuterija, žaislai, ledai, cukraus vata, kukurūzų spragėsiai. Tik vienoje palapinėje buvo siūloma kaimiško alaus ir giros. Mažieji šventės žiūrovai siautė ant batuto, vėžinosi mažyčiais elektromobiliais, sukosi karuselėje… Deja, verslininkų viltis užsidirbti sužlugdė lietus.
Privati iniciatyva
Liepos 15-ąją Lietuva minės Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Tą dieną 1410-aisiais jungtinė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė prie Griunvaldo sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšio pergalė buvo lietuvių galybės ir valstybingumo simbolis. Šiai pergalei kurtos dainos, Žalgirio vardu vadintos sporto komandos. Šios pergalės atminimas rajone įamžintas privačios iniciatyvos dėka: verslininko Leonardo Šablinsko įkurtame Valdovų kiemelyje iškilmingai atidengta medžio drožėjų Vidmanto Zakarkos ir Eduardo Tito medinė skulptūra, skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui.
Pasak verslininko L.Šablinsko, idėja Žalgirio pergalės jubiliejų įamžinti medine skulptūra kilo šį pavasarį. Skulptūrai parinktas Rokiškio krašto giriose užaugęs ąžuolas galiūnas. “Medžio būta itin aukšto ir išlakaus: 6,5 m aukščio paminklas išdrožtas iš vientiso rąsto”, – pasakojo drožėjas V.Zakarka. Įspūdingą skulptūrą jo autoriai sukūrė per 4 mėnesius.
Anot p. Zakarkos, ieškodami idėjos, kaip įamžinti didžią lietuvių ir lenkų tautų pergalę, jis su kolega perskaitė ne vieną istorinį veikalą. “Manome, kad idėja paprasta, tačiau taikli: kardas su lietuvių ir lenkų valstybių herbais pervėrė kryžiuočių ir kalavijuočių galybę”, – pasakodamas apie skulptūrą kalbėjo meistras.
Ši skulptūra, pasak verslininko L.Šablinsko, – paskutinisValdovų kiemelio akcentas. Jame įamžintos Lietuvos iškiliausios istorinės asmenybės, pagerbti įvykiai.
Lina Dūdaitė
