Tęsinys (pradžia Nr.86)
Senas lapinas
Visą valandą, kol vyko įspūdingas reginys, buvom pamiršę karštį, troškulį, ir tik retsykiais šmėsteldavo mintis: o kaip tiems riteriams pavyksta iškęsti tokį karštį? Juk jie po 30 kg sveriančiais šarvais buvo pasivilkę vatinukus ir vatines kelnes, ant galvos užsidėję tokios pat medžiagos pošalmius. Matei, kad juda jie sulėtintai, kovoja apgalvotai ir racionaliai, jokių nereikalingų judesių, dvikovos trumpesnės – keli kalavijų sukryžiavimai ir atsitraukimas. Šiems vaikinams jau pats išėjimas į mūšio lauką buvo didžiulis iššūkis. Kaip teigia istorikai, aną liepą, prieš 600 metų, buvo panašus karštis, o vyriausiasis karo vadas Vytautas Didysis, tas senas lapinas, vis nepradėjo kovos prieš mūšio lauke išsirikiavusius kryžiuočių riterius, nors to reikalavo pats lenkų karalius Jogaila su savo didikais. Kol riteriai kepė po karšta liepos saule, dalis jungtinės lietuvių-lenkų kariuomenės medžių pavėsyje kaupė jėgas prieš žūtbūtinį ir didžiausią tų laikų mūšį.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Algimantas ŠABLINSKAS
