Pirmąsias savaites Aušra Gudgalienė dirba Rokiškio kultūros centre direktoriaus pavaduotoja. Jauna moteris atsidūrė pačiame skandalų epicentre – dabartinis direktorius Erikas Druskinas apsiskelbė, kad traukiasi „dėl taikos“, verslininkai vis dar „blokuoja“ rėmimą, o A. Gudgalienei tenka atsakomybė už festivalį „Vaidiname žemdirbiams“. Kaip ji jaučiasi? A. Gudgalienė atsakė į „Gimtojo Rokiškio“ klausimus.
– Šiek tiek papasakokite apie save, kur dirbote iki tapdama centro direktoriaus pavaduotoja?
– Esu rokiškietė. Čia gimiau, augau. Čia sukūriau šeimą. Pirmieji žingsniai profesinėje veikloje žengti taip pat Rokiškyje. Pastaruosius trejus metus praleidau „ant ratų“ – dirbau Panevėžyje (Panevėžio kolegijoje – aut. past.), o gyvenau Rokiškyje.
– Kodėl ryžotės užimti pavaduotojos pareigas Kultūros centre? Gal nežinojote, kokios „povandeninės srovės“ čia „verda“? Ar sutariate su direktoriumi?
– Sprendimas dirbti Rokiškyje brendo jau kurį laiką. Gyventi atskirai nuo šeimos – sunku. Todėl sau ir artimiesiems pažadėjau grįžti. Išsilaikiau valstybės tarnybos egzaminą. Dalyvavau keliuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigybei užimti. Nesėkmingai. Tačiau pavyko gerai pasirodyti Kultūros centro pavaduotojo konkurse. Nežinoti to, kas vyksta šioje įstaigoje, – neįmanoma. Kaip ir kiekvienas rokiškietis, aš, dieną pradedu nuo spaudos, socialinių tinklalapių peržiūros. Tačiau į šią poziciją atėjau neturėdama jokių išankstinių „už“ ar „prieš“, o su direktoriumi bendraujame dalykiškai.
– Ką radote atėjusi? Ar turite komandą, su kuria galėsite sustatyti į vietas visą, anot kai kurių rokiškėnų, „sudraskytą ir išgriautą Rokiškio kultūrą“?
– Kultūros centro žmonės man yra didžiulis turtas. Jų entuziazmas, pozityvumas, nuoširdumas bei susitelkimas darbui nuteikia optimistiškai.
– Kokių darbų pirmiausia imsitės, jei ant jūsų užgrius visi įstaigos rūpesčiai?
– Šiuo metu didžiausias ir svarbiausias darbas – festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Jei užgrius viskas? Svarbiausia bus pasikalbėti su kiekvienu centro žmogumi ir išgirsti jų lūkesčius, poreikius, tikslus, galimybes, planus. Taip pat teks imtis iniciatyvos, kad burtųsi meno kolektyvai, teks susitikti su miesto ir rajono kultūros, švietimo įstaigų bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis ir kt. Tikiu, galima atlikti didelius ir visuomenei naudingus darbus. Žinoma, įprasti, bet ne mažiau svarbūs darbai – veiklos planų ir ataskaitų rengimas, projektai, darbo organizavimas, atsižvelgiant į naujus teisės aktus ir kt. – taip pat turės būti atlikti.
Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
zmona laikykis nepasduok
Na, paskaičius interviu, susidarė nuomonė, kad Druskinas buvo teisus- festivalis “Vaidiname žemdirbiams” tikrai turėjo būti reformuojamas ir pritaikytas šios dienos aplinkybėms, aktualijoms ir poreikiams. Nežinau, kaip čia nieks nemato, jog pats festivalio pavadinimas yra kolūkinio rajono paveldas ir niekam neužkliūva. Kas dabar rajone yra žemdirbys, kiek jų liko ir kokia intencija anais laikais festivalis sukurtas. Tada kolūkiai veždavo savo darbuotojus į spektaklius, bilietus pirkdavo net paraiškomis.O minimas vaišingumo elementas – aišku,jog ano meto paveldas, kurį šiandien sunku įvykdyti. Juk nebėra partbiuro, kuris nurodytų, kuris kolūkis, gamykla už kurią sąskaitą apmoka ir kokios produkcijos skiria. Verslas boikotuoja, nes aiškiai tuo parodo,… Skaityti daugiau »
Na tai dabar vėl kaltas Druskinas, kad vejamas išėjo.O gal blogai, kad meras neišėjo įkandin. Dabar chėbra blokuos, boikotuos ir darys, ką tik panorės- meras su taryba nebevaldo situacijos rajone. Meras paleido karoliukus nuo siūlo, dabar jau vėlu rankioti. O ir nereikia labai tikėtis iš tokio verslo rėmimo- reik savais finansais organizuoti renginius ir nebebus dingsties boikotams ir spaudimams. Juk projekte turi būti numatytos lėšos svečių maitinimui.O duonos, kurią gali dalinti bet kurios rankos yra rajone ir daugiau- į Jūžintus nuvažiuokite. Pietūs su verslu, mano manymu yra meno žmonių duoklė verslui,o ne atvirkščiai- kada gi ši tundra susitiktų su šviesesniais… Skaityti daugiau »