Nuo šio rudens merdi parapijos kiaulių ferma ir žemė, kuri daug metų būdavo apsodinama daržovėmis ir apsėjama grūdinėmis kultūromis. Prieš dvejus metus Rokiškio dekanato dekanu paskirtas dvasininkas Vilnis Viktoras Cukuras pareiškė, kad jo rūpestis – ne kiaules auginti, o žmonių sielovada. Pažadą atsisakyti ūkininkavimo jis ištesėjo.
Numarino seną tradiciją?
Beveik du dešimtmečius parapijos fermos kiaulės buvo penimos parapijiečių užaugintomis daržovėmis bei maisto atliekomis, surinktomis iš labdaros valgyklos, parapijos senelių namų ir labdaringai atliekas teikusių verslo įmonių. Kiaulių fermoje skerstuvės būdavo kas savaitę: riestasnukių mėsa keliaudavo į „Carito“ labdaros valgyklą ir senelių namus.
Šią ūkinę veiklą nevienareikšmiai vertino ne tik dvasininkijos bendruomenė, bet ir dalis parapijiečių. Esą kunigams nederėtų imtis ūkininkavimo, nes kiaulių fermos reikalai ir sielovados dalykai – nesuderinami dalykai. Teigta, kad bažnyčios vadovas turi skatinti tikinčiuosius puoselėti tikėjimo tiesas, į bažnyčią pritraukti jaunimą, skiepyti labdaringų darbų pareigą, o ne rūpintis kiaulių reikalais.
Pritariantieji parapijos ūkiui tikino esą Rokiškio gyventojams ne vieną šimtmetį sekėsi dėl to, kad šiame Lietuvos pakraštyje dirbo klebonai, suprantantys, jog sotūs parapijiečiai geriau suvokia Dievo žodį.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona Minkevičienė
