Sniego pragarą žmogus įveikia technika ir kastuvais. O kaip išgyventi tiems, kurių namai – pusnyse paskendę miškas bei laukas? Ši žiema net stambiesiems gyvūnams gali būti paskutinė, jeigu žmonės jiems nepagelbės.
Kruvini pėdsakai
Vis dažniau rajono giriose medžiotojai ir miškininkai pastebi nuo bado nusilpusius ar nugaišusius stirnų bei šernų jauniklius. Jeigu sunki žiema užtruks, neabejojama, jog gyvūnų aukų miškuose bus daug. Žvėrių išgyvenimą ypač apsunkino nedidelis atodrėkis, padengęs sniegą ledo pluta, kurią vėliau užklojo sniegas. Maisto ieškantys šernai, stirnos, vilkai, lūšys įlaužia ploną sniego plutą, ir ledas sužaloja jiems kojas. Todėl vis dažniau ant sniego pastebima kruvinų pėdsakų. Žvėrys dar atsikasa augalus ar krūmokšnius, tačiau baltas patalas kasdien storėja, ir galimybių rasti maisto mažėja.
Gamtininkai sako, jog gyvūnai stengiasi kuo mažiau judėti, nes taupo energiją. Jiems baisiausia ne šaltis, o organizmą sekinantis badavimas, dėl kurio žvėris pakerta ligos ir speigas. Kaip žiemą žmogus gali padėti gyvūnams? Pasirodo, stirnoms kur kas naudingesnis ne šienas, o nukirsta drebulė ar beržas, kurių šakelėmis bei žieve jos minta.
Šautuvą – į maistą
Po Kalėdų Aplinkos ministerija paragino medžiotojus nutraukti medžiokles su varovais, nes jų metu žvėrys trikdomi, priverčiami bėgti ir išeikvoja daug energijos. Visi šalies medžiotojų klubai ir būreliai, įvertinę susiklosčiusią situaciją miškuose, pritarė ministerijos raginimui. „Medžioklės su varovais sezonas turėjo baigtis sausio pabaigoje. Tačiau dauguma mūsų klubų tokių medžioklių atsisakė tuoj pat po Kalėdų, o nuo sausio jų nebeorganizuoja nė vienas klubas“, – sakė rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Antanas Slesariūnas. Pasak jo, kai kuriuose miškuose sniego danga siekia beveik metrą. Sniegas ir ledo pluta neleidžia medžiojamiems gyvūnams lengvai judėti: kiekvienas žingsnis reikalauja didelių pastangų, tad būtų nežmoniška medžioti į sunkią padėtį patekusius gyvūnus.
Medžioti iš bokštelių kol kas nedraudžiama. Tačiau medžiotojai raginami įvertinti gamtines sąlygas ir, jeigu orai nepagerės, rekomenduojama nutraukti bet kokio tipo medžiokles. Vietoj jų medžiotojai kviečiami mobilizuoti pajėgas ir gabenti miško gyvūnams maistą.
Kaimiškų vietovių, ypač netoli miškų vienkiemių gyventojai raginami pririšti šunis, kad šie nesudraskytų žvėrelių, užklystančių arčiau sodybų ieškoti maisto.
Žiauri atranka
Anot sinoptikų, Lietuvoje ne mažiau rūsti žiema buvo 1995-1996 m. Tada šaltis spustelėjo lapkritį ir neatleido iki pat kovo pabaigos. Be to, gausiai snigo. Tą žiemą nugaišo kas antra stirna, daug kitų žvėrių. O likusieji buvo labai išsekę. Prireikė kelerių metų, kad atsistatytų žvėrių populiacija.
Tad šią žiemą gelbėti nuo baltojo bado kviečiami medžiokliai, miškininkai, gamtininkai ir visuomenė.
Žmogaus pagalbos reikia ne tik žvėrims, bet ir paukščiams. Patariama iš eglišakių suręsti slėptuvių-šėryklų kurapkoms, pagaminti lesyklų kitiems sparnuočiams ir kasdien paberti lesalo. Kuo lesinti paukščius? Jiems negalima siūlyti to, ko negalima mažam vaikui: sūdytų, su prieskoniais maisto atliekų, pasenusių produktų.
Pavojus žuvims
Poledinės žūklės žvejų manymu, storu sniego patalu užkloti vandens telkiniai netrukus taps spąstais žuvims. Tarp sniego ir ledo daug kur telkšo vanduo, todėl telkiniuose sparčiai mažėja deguonies: teks nuo ledo valyti sniegą, kirsti eketes. Tokiu būdu galima bandyti išgelbėti tik mažuose telkiniuose gyvenančias žuvis. Tačiau didelių, ypač seklių ar užpelkėjusių telkinių gyventojai vis tiek žus, jeigu gamtos sąlygos bus nepalankios.
Aldona Minkevičienė
