Artėja 1941-ųjų tremties metinės. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei jos laikraščio „Tremtinys“ iniciatyva siekiama įprasminti tremtinių skausmus ir netektis, į popieriaus lapą suguldyti tremtinių istorijas. Ėmiausi ir aš šio darbo. Sekdamas tremtį iškentusių žmonių pėdomis susipažinau su Kaune gyvenančia rokiškiete Birute Žindulyje-Polianskaja, Sibirą kentusią 30 metų. Ją, penkiolikmetę, ir jos motiną teisė už tai, kad 1947 m. jos pabėgo iš Barnaulo (Altajaus kraštas, Rusija) lagerio. Tremtis užsitęsė, į Lietuvą jos grįžo 1973 m. Birutės tėvelis, atskirtas nuo šeimos, 1941 m. gruodžio 10 d. mirė Krasnojarsko krašto Rašojų lageryje. Mama, mergautine pavarde Anastazija Grigalavičiūtė, mirė 1983 m. Ji palaidota Lukštų kaimo kapinaitėse.
B.Žindulytė-Polianskaja savo gyvenimo skaudžius įvykius aprašė 7-iuose segtuvuose. Ji surinko ir išsaugojo daugybę nuotraukų, istorinių dokumentų. Visa tai prasminga išsaugoti knygoje. Galbūt ją būtų galima išleisti Krašto muziejaus ar rajono savivaldybės pastangomis.
„Gimtojo Rokiškio“ laikraščiui parengiau kelis p. Birutės pasakojimus. Tikiu, kad rokiškėnų mintis jie nuskraidins į tą laiką, į kurį niekam, duok, Dieve, nebeteks sugrįžti.
Stanislovas ABROMAVIČIUS
Rašytojas
Birutė ŽINDULYTĖ-POLIANSKAJA
ROKIŠKIO ŽEMĖJE
Mano tėvelis buvo eilinis Rokiškio nuovados policininkas. Jis gaudavo 200 litų atlyginimą. Mano mama buvo gera siuvėja: ji siuvo drabužius ir juos parduodavo žydams. Gyvenome vargonininko Mato Milaknio namuose Respublikos gatvėje. Šis žmogus, kaip ir mano tėvelis, buvo baigęs grafienės M.Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės įkurtą Rokiškio vargonininkų mokyklą, kuriai vadovavo muzikas Rudolfas Lymanas. Aš lankiau Juozo Tūbelio vardo pradžios mokyklą…
Prisiminimai šeštadienio “Gimtajame…”
