Rajono miškuose dygsta nelegalūs sąvartynai. Atokiausiose miškų aikštelėse išmetamos padangos, statybinis laužas, plastiko buteliai ir net pavojingos atliekos. Bet juk yra galimybė jų atsikratyti legaliai – atliekas nemokamai priduoti į didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę.
Paims ir padėkos
Pasibaigus visuotinei švarinimosi akcijai “Darom 2011” į “Gimtojo Rokiškio” redakciją paskambino Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė. “Atvažiuokite ir pamatysite, kaip žmonės gerbia vienas kito triūsą. Visą savaitę seniūnijoje vyko talkos. Geros valios ir gamtą mylintys gyventojai atsiliepė į raginimą rinkti šiukšles, tvarkė gyvenamąją aplinką, kuopė miškus. Išvežėme kalnus šiukšlių. Tačiau nepraėjo nė savaitė, o pamiškėje netoli Kavoliškio vėl išdygo šiukšlių krūva”, – piktinosi seniūnė. Anot jos, asmuo, remontuojantis namą, pamiškėje išvertė plytas, kitą statybinį laužą. Jeigu ši krūva užsigulės ilgėliau, per kelias savaites čia atsiras sąvartynas.
“Kodėl žmonės rizikuoja būti nubausti, važinėja po miškus, ieško atokesnės vietos šiukšles išpilti, jaudinasi, kad kas nors nepamatytų jų blogų darbų? Juk yra galimybė legaliai atsikratyti atliekų”, – sakė p. Janulienė. Seniūnė siūlė vežti šiukšles į Rokiškio didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę. “Priduosite atliekas nemokamai, o jums pasakys “ačiū”, kad esate supratingi ir tausojate gamtą”, – teigė p. Janulienė.
Komunalininkai nepriima
Balandžio mėn. vairuotojai privalėjo žiemines automobilių padangas pakeisti vasarinėmis. Kiekvieną pavasarį kyla klausimas, kur dėti nebetinkamas padangas? Žinoma, jas galima sudeginti, tačiau toks naikinimo būdas nėra saugus, mat liepsnojančią gumą sunku užgesinti. Be to, dūmai kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl dažniausia padangos sumetamos į konteinerius arba išvežamos į mišką. Taip daugiabučių kiemuose bei miškuose atsiranda padangų krūvos.
Sąžiningesni automobilių savininkai padangas veža į AB “Rokiškio komunalininkas”. Tačiau čia jų laukia netikėtumas: komunalininkai atsisako priimti padangas. Įpykusiam žmogui telieka numesti padangas įmonės patvoryje ar jas nuvežti pamiškėn… “Automobilių padangos – specifinės atliekos, jų negalima vežti į bendrus sąvartynus. Jas, nebenaudojamas, reikia nuvežti į specialias atliekų surinkimo aikšteles. Iš jų padangos išgabenamos utilizuoti”, – sakė “Rokiškio komunalininko” direktorius Rimantas Kirstukas.
Į aikštelę
Rajono gyventojai turi galimybę atliekas nemokamai priduoti į UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) Didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę Rokiškyje, K.Donelaičio gatvėje. Rajono savivaldybės ekologas Darutis Krivas sakė: “Jeigu gyventojai atliekas vežtų į šią aikštelę, rajono miškai būtų švaresni. Kam gabenti padangas į pamiškę, jeigu kiekvienas rajono gyventojas per metus į aikštelę jų gali priduoti net 5 padangas?” Anot jo, nemažai statybinių atliekų atsiranda darant remontą. Į minėtą aikštelę galima nugabenti iki 300 kg tokių atliekų. Pakeitus stogo dangą ekologas siūlo senąjį asbestinį šiferį taip pat vežti į atliekų priėmimo aikštelę. Per metus žmogus gali priduoti 300 kg statybinių medžiagų, turinčių asbesto.
Gyventojai, atnaujinę namų interjerą, nežino, kur dėti senuosius baldus, langus, duris, kitus stambius namų apyvokos daiktus. Ekologas D.Krivas taip pat siūlo juos vežti į atliekų surinkimo aikštelę. Vienam gyventojui didžiausias leistinas atliekų pridavimo kiekis – 300 kg. Tokį patį kiekį galima priduoti ir popieriaus (knygų, žurnalų, laikraščių, kartono), metalo (skardos, įvairių metalinių daiktų, vielos) bei stiklo (lakštų, taros) atliekų. Anot ekologo, kiekvienas žmogus per metus į aikštelę gali priduoti net 200 kg plastikinės taros, polietileno plėvės ar maišų.
Pavojingos atliekos
Didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėn galima priduoti 20 kg rūgščių, naudotų alyvų – 200 kg, automobilių tepalų filtrų – 15 kg, įvairiausių tirpiklių – 10 kg, buityje naudojamų ploviklių, kuriuose yra aplinką teršiančių cheminių medžiagų, – 10 kg, absorbentų, tepaluotų pjuvenų – 30 kg, dažais, laku, klijais, montavimo putomis ar naftos produktais užterštų pakuočių – 30 kg, liuminescencinių lempų su gyvsidabriu – 15 kg.
PRATC Rokiškio aikštelės atliekų priėmėjas Laimutis Palskys “Gimtajam…” sakė, kad rajono gyventojai vis dažniau naudojasi aikštelės paslaugomis. Tačiau akivaizdu, kad žmonėms stiga informacijos, kur tokia aikštelė yra ir kokios paslaugos joje teikiamos. “Žmonės, norintys priduoti šiukšles, klaidžioja po Rokiškio miesto geležinkelio stoties rajoną, klausinėja praeivių, kur mus rasti, kartais atliekas siūlo metalo supirktuvei, įsikūrusiai netoli mūsų aikštelės”, – pasakojo p. Palskys. Anot jo, gyventojai daugiausia atliekų atveža pavasarį ir vasarą: sezono metu per dieną jam tenka aptarnauti 10-15 klientų. Tiesa, žiemą būna dienų, kai į aikštelę neužklysta nė vienas žmogus. Pernai rajono gyventojai atvežė 82 t statybinių medžiagų, turinčių asbesto, statybinio laužo atgabenta 70, padangų – 40, stambių atliekų – 30, stiklo – 6,8, plastiko butelių – 1,5 tonos.
Fiziniams asmenims
PRATC Rokiškio aikštelės darbuotojas L.Palskys akcentavo, kad nemokama atliekų surinkimo paslauga yra teikiama tik fiziniams asmenims. Be to, gyventojui negalima viršyti leistino kiekio. Jeigu kyla įtarimų, kad žmogus, atvežęs atliekas, yra juridinis asmuo, o šiukšlės susikaupė dėl komercinės veiklos, tuomet jos nemokamai nepriimamos. “Gyventojai teiraujasi, ar jie galėtų priduoti bent 60 padangų ar keliolika didelių maišų, pilnų drabužių. Jie apsidžiaugia sužinoję, kad galės atsikratyti nereikalingų daiktų. Bet už paslaugą teks sumokėti”, – darbo niuansus atskleidė p. Palskys. Jis pastebėjo ir tai, jog klientai, sužinoję apie mokestį, atliekų nebeveža. “Galime tik spėlioti, kur jie padeda padangas ar dėvėti nebetinkamus drabužius”, – svarstė darbuotojas.
PRATC priimamos ir biologiškai skaidžios atliekos. Vieną ar du nedidelius maišus, pilnus nupjautos žolės, įvairių augalų ar vaisių liekanų, lapų, medžių ar krūmų šakelių, galima atvežti į K.Donelaičio g. aikštelę. Didesni tokių atliekų kiekiai priimami Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje Ruzgų kaime (Juodupės sen.).
Miškininkų darbymetis
Dalia ZIBOLIENĖ
Rajono miškininkai Rokiškio kraštą puošia žaliuoju rūbu: jie ne tik atkuria, bet ir sodina mišką nederlinguose, žemės ūkio veiklai netinkamuose plotuose. Po daugelio metų juose oš žaliaskarės eglės, pušys ar juodalksniai…
Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojo Gintauto Barono teiravomės, kuo šio pavasario miškasodis skiriasi nuo ankstesniųjų? “Esminių skirtumų lyg ir nėra: įveisime mišką naujuose žemės plotuose, atsodinsime jį ten, kur buvo iškirsta. Vieni nespėjame atlikti visų suplanuotų darbų, todėl organizuojame talkas. Jose mielai dalyvauja gamtą mylintys žmonės”, – sakė urėdo pavaduotojas. Anot jo, balandis ir gegužės pradžia miškininkams – pats darbymetis. Ypač daug darbo turi Rokiškio medelyno darbuotojai. Mat čia plūsta žmonės, norintys nusipirkti miško sodmenų – eglių, pušų, beržų, juodalksnių, liepų, klevų, ąžuolų, beržų daigų. Jais planuojama prekiauti iki gegužės vidurio.
Šį pavasarį Rokiškio miškų urėdija planuoja apželdinti 141 ha žemės ploto, kuriame anksčiau augo miškas, tačiau jis buvo iškirstas. Šie želdinimo darbai vyksta visose rajono girininkijose, intensyviausi – Juodupės ir Pandėlio. Ketinama įveisti 47 ha miško ir naujuose plotuose – nedirbamuose laukuose, pievose ar dirvonuose. Daugiausia jų – Kamajų girininkijoje (28 ha). Kirtavietėse ir naujuose plotuose bus pasodinta apie pusė milijono medžių. Kas antras medelis – eglės sodinukas. Antras pagal populiarumą – juodalksnis. Žemesnėse, šlapesnėse vietose planuojama pasodinti per 140 tūkst. šių sodinukų. “Vadinasi, kas ketvirtas sodinukas – juodalksnio”, – statistiką pateikė p. Baronas. Kur kas mažiau planuojama sodinti pušų, ąžuolų, liepų, klevų.
Anot urėdo pavaduotojo, miškasodis vyksta ir želdynuose, kuriuose dėl nežinomų priežasčių žuvo medeliai, sodinti per paskutinį dešimtmetį. Jų vietoje ketinama pasodinti per 200 tūkst. naujų medelių.
Urėdo pavaduotojas G.Baronas džiaugėsi, kad miškininkams talkino moksleiviai, įvairių įstaigų kolektyvai. Aktyviausi buvo rajono savivaldybės specialistai, sodinę mišką netoli Miegonių, policijos pareigūnai, daugelį metų puoselėjantys miškus netoli Steponių kaimo.
Spausdiname antrąjį konkurso “Gamta – mūsų visų namai” rašinį ir pateikiame jį vertinti “Gimtojo Rokiškio” skaitytojams.
Kol kas sulaukėme tik kelių rašinių. Jauniesiems rajono gamtininkams – moksleiviams ir studentams – primename, jog geriausių 10 rašinių autoriai bus pakviesti kelionėn baidarėmis Gaujos upe. Rašinių idėją remia Liberalų sąjūdžio Rokiškio skyrius, konkurso globėjas – UAB “Ivabaltė” generalinis direktorius Irmantas Tarvydis.
Turime vilčių, kad į konkursą įsijungs visos rajono mokyklos ir gimnazijos.
Visiems linkime aštrios plunksnos ir puikių kūrybinių sumanymų!
“Gimtojo Rokiškio”
redakcija
Gamta – mūsų namai
Kyla saulė… Kiekvieną rytą ji nušviečia naują dieną, kuri parodo, dėl ko mes turime gyventi.
Deja, dažnai eidami gatve nepastebime gamtos grožio, kurį kiekvieną dieną, kiekvieną valandą patys griauname. Žmogui ne svetimas gamtos grožis, tačiau jam svarbus ir ekonominis tobulėjimas. Tačiau jis nesugeba suderinti šių dalykų. Intensyviai statomi nauji daugiabučiai, parduotuvės, plėtojamos naujos transporto rūšys. Tam išleidžiami dideli pinigai, deja, dažnai paaukojami ir gyvūnijos namai – miškai, pievos, laukai…
Ekonominis vystymasis nesustabdomas, todėl lieka branginti tai, ką dar turime – parkus, sodus, skverus. Privalome saugoti gamtą, neteršti jos. Tačiau einant Rokiškio miesto J.Smuškevičiaus gatve baisu pažiūrėti po kojom. Tiesiog nesinori užlipti ant… Viena protinga moteris yra pasakiusi: “Nuvesk vokietį į J.Smuškevičiaus aikštę, jeigu nori, kad jį ištiktų infarktas.” Deja, žmonės nepaiso įstatymų, tvarkos, nesaugo savo miestų. Žmogaus numesta šiukšlė prilygsta uždelstai atominei bombai. Taigi gamtos problemų daug, tačiau niekas nenori ieškoti sprendimų. Kol nevėlu, saugokime gamtą, juk ji – mūsų namai.
Andželika DEMIDOVAITĖ
Rokiškio J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos
10B klasės mokinė
Dalia Zibolienė
