Kamajų šv. Kazimiero parapijos naująjį kleboną, Duokiškio šv. Onos bei Salų šv. Kryžiaus parapijų administratorių kunigą Andrių Šukį aplankėme jo 33-iojo gimtadienio rytą. Jis atrodė kiek susirūpinęs. „Mėgstu tvarką. Ji byloja apie ramybę širdyje“, – sakė jis, atverdamas klebonijos duris. Karštą vasaros dieną gurkšnodami šaltą vandenį, mes kalbėjomės apie naująjį gyvenimo etapą, svarbų pačiam dvasininkui ir jo bendruomenei.
Rasti kelią
„Švęsti Inauguracijos šv. Mišias atvažiavo galybė svečių“,- sakė septynerius metus kunigo sutaną vilkintis A.Šukys. Jo akys nušvinta vos tik jis pamini sesers Jurgės vardą. Ji – labai artima jo draugė, patarėja, bei pagalbininkė įgyvendinant daugelį brolio kunigo planų. Tokie jam yra ir jo tėvai – Virginija ir Liudas Šukiai.
Andriaus užaugo Panevėžyje, sakytum, – tikras asfalto vaikas. Iš tiesų šeima turėjo net du kaimus – Miežiškius ir Salas. Pirmasis – tikras bažnytkaimis Panevėžio rajone, tačiau visada buvęs itin svarbus abiems vaikams: Miežiškiuose gyveno Andriaus ir Jurgės seneliai, tėčio tėvai. Abu šie žmonės ilgus metus bendravo su parapijos klebonu Kostu Balsiu. Andrius, šio kunigo pakviestas patarnauti bažnyčioje, ilgą laiką negalėjo apsispęsti, kokį gyvenimo kelią rinktis? Jaunuolio neapleido mintis atsiliepti į Viešpaties kvietimą darbuotis Jo vynuogyne.
Visas straipsnis antradienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
