Šiukšlėmis nusėtos pakelės ir miškai vis dar tebėra rajono kasdienybė. Rokiškėnams trūksta informacijos, kaip deramai atsikratyti stambių ar pavojingomis atliekomis. Popierių, stiklą ir plastmasę mūsų rajono žmonės meta į bendruosius konteinerius ir, rodos, nėra būdų išmokyti žmones rūšiuoti atliekas. Apie jų tvarkymo problemas ir naujoves „Gimtasis Rokiškis“ kalbėjosi su Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro (PRATC), įkurto Miežiškių seniūnijos Dvarininkų kaime, direktoriumi Arturu GRUCE.
– Ar gyventojai jau atprato vežti atliekas į senuosius seniūnijų sąvartynus?
– Nuo 2009-ųjų liepos vidurio draudžiama šalinti atliekas aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose. Jie uždaryti, kol kas juose tebevykdomi rekultivavimo darbai.
Verta pasidžiaugti tuo, kad gyventojai jau įprato naudotis regionine atliekų tvarkymo sistema. Buities pavojingas atliekas nemokamai galima atiduoti Rokiškio didžiųjų atliekų priėmimo aikštelei (K.Donelaičio g. 16).
– Teko girdėti apie kompostavimo konteinerius…
– Gyventojams, norintiems atliekas kompostuoti savo namų ūkiuose, bus nemokamai dalinami individualaus kompostavimo konteineriai. Tokią galimybę suteikia projektas „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Kompostuodami žaliąsias atliekas žmonės galės savo reikmėms pasigaminti vertingo komposto.
– Vis dėlto seniūnai skundžiasi, kad gyventojai teršia miškus. Ar pats, gyvendamas už 30 km nuo Rokiškio, vežtumėte stambias atliekas į atliekų surinkimo aikštelę rajono centre?
– Vežčiau. Būtina laikytis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių.
– Gal ketinama organizuoti atliekų surinkimą nuošaliose rajonų vietovėse?
– Atliekų surinkimas organizuojamas taip, kad aprėptų ir nuošaliausias vietas, tačiau tai organizuoja tame rajone dirbantys atliekų surinkėjai.
– Kokie svarbiausi regioninio atliekų tvarkymo privalumai?
– Regioninio atliekų tvarkymo privalumų yra ne vienas. Tačiau svarbiausias – solidarumo principu pagrįstas apmokėjimas už atliekų transportavimo ir jų šalinimo paslaugas. Tai reiškia, kad toliausiai nuo sąvartyno nutolusieji moka tiek pat, kiek ir gyvenantieji arčiausiai jo.
– Kiek per dvejus metus išsiplėtė Panevėžio regioninis sąvartynas?
– Eksploatuojamo regioninio sąvartyno 3 ha plotas nepasikeitė. Pakito tik atliekų kiekis. Per metus į sąvartyną atvežama apie 82 tūkst. tonų atliekų.
– Ar jis vis dar ekologiškai saugus?
– Sąvartynas yra ir bus ekologiškai saugus.
– Buvo spėliojama, ar ne per didelė Rokiškio bioskaidžiųjų atliekų surinkimo aikštelė. Ką šiandien galite atsakyti anų dienų skeptikams?
– Rokiškio rajono Ruzgų kaimo biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikštelės dydis yra optimalus. Tokie objektai planuojami ilgam laikotarpiui: atliekų kiekis, atvežamas į aikšteles, didėja.
– Kaip sekasi diegti atliekų rūšiavimą?
– Rokiškio mieste ir rajone veikia atskira antrinių žaliavų surinkimo ir tvarkymo sistema – spalvotieji konteineriai. Juos eksploatuoja AB „Rokiškio komunalininkas“. Nedidelė dalis antrinių žaliavų, patenkančių į bendrą atliekų srautą, dar papildomai atskiriama ir Panevėžio regioniniame sąvartyne.
– Ar rokiškėnai jau išmoko rūšiuoti šiukšles?
– Iš Rokiškio rajono į Panevėžio regioninį sąvartyną per mėnesį patenka apie 650 t mišrių komunalinių atliekų.
– O pavojingų atliekų ar daug metama į bendruosius konteinerius?
– Nėra aiškių duomenų, kiek buityje susidarančių pavojingų atliekų patenka į konteinerius. Tačiau esu įsitikinęs, kad informacijos, kur dėti pavojingas atliekas, yra tikrai pakankamai.
– Kaip, vis dėlto, jos rūšiuojamos ir utilizuojamos?
– Pavojingas atliekas iš gyventojų surenka didžiųjų ir pavojingų atliekų aikštelės, o surinktos perduodamos atliekų tvarkytojams utilizuoti. Informaciją apie mūsų bendrovės teikiamas paslaugas galima rasti tinklapyje www.pratc.lt
– Jūs puikiai išmanote užsienio šalių patirtį: ten jau darželiuose rengiamos šiukšlių rūšiavimo pamokėlės. Ar didėja mūsų regiono žmonių gamtosauginis sąmoningumas?
– Džiaugiamės matydami, kad visuomenė vis daugiau prisideda prie aplinkosauginių problemų sprendimo rūšiuodami atliekas. Daugumą jų galima išrūšiuoti bei perdirbti. Taip būtų sutaupyta nemažai gamtinių išteklių bei energijos šaltinių.
– Ar jaučiate Rokiškio rajono savivaldybės dėmesį sprendžiant šiukšlių surinkimo ir rūšiavimo problemas?
– Sprendžiant įvairius atliekų tvarkymo sistemos klausimus Rokiškio rajono savivaldybė visada aktyviai dalyvauja, atsižvelgia į bendruomenės poreikius.
– O kaip pats baustumėte miško šiukšlintojus?
– Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro tikslas yra sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos, jos funkcionavimo. Baudas už netinkamai pašalintas atliekas bei aplinkos teršimą skiria kitos Lietuvos Respublikos teisės aktais įgaliotos institucijos, ne PRATC.
– Ką gi… Dėkui už pokalbį.
Rajono pakelėse ir miškuose dygsta padangų kalnai
Lina DŪDAITĖ
Iki lapkričio 1 d. vairuotojai privalėjo pakeisti vasarines padangas žieminėmis. O kur jiems dėti sudėvėtas ir nebetinkamas naudoti? Jas galima nemokamai palikti automobilių servisuose. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) Didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėje kiekvienas asmuo gali priduoti po 5 padangas, kurių diametras neviršija 1,18 m. Tačiau vis tiek rajono pakelėse ir miškuose dygsta jų kalnai.
Įteiks dovaną
VĮ “Panevėžio regiono keliai” Rokiškio kelių tarnybos darbuotojai nebespėja rinkti padangų, paliktų pakelėse ir poilsio aikštelėse.
Šios tarnybos viršininkas Stanislovas Dambrauskas sakė: „Tik apvažiuojame, surenkame jų krūvas, o po poros dienų jau dygsta naujos. Obelių, Aukštakalnių, Degenių poilsio aikštelėse paliekama ypač daug padangų: ten jų randame net po 50-60. Teršėjus galime sutramdyti tik pasitelkę bendruomenę. Todėl prašome rajono žmones, pastebėjusius šiukšlintojus, juos nufilmuoti ar nufotografuoti ir pranešti mums. Pateikusiuosius įrodymų apie teršėjus apdovanosime“.
Skaičiuoja sunkvežimiais
Į Rokiškio miškų urėdiją jau plaukia žinios apie rajono giriose paliktas padangas. Daugiausia jų išmetama, urėdijos miškų urėdo Rimanto Kapušinsko teigimu, Rokiškį supančiuose miškuose: prie Sėlynės, Sacharos pamiškėse, Plunksnočių apylinkėse. „Kur tik yra geresnis miško keliukas, ten ir dygsta padangų krūvos“, – sakė urėdas.
Miškininkai bando sučiupti teršėjus už rankos. „Stebime miškus, ieškome padangų savininkų. Mūsų darbas duoda rezultatų: pajutę nepageidautiną dėmesį ir pabūgę baudų, teršėjai kartais paslapčiomis išveža savo šiukšles“, – sakė p. Kapušinskas.
O ką daryti su padangomis, kurių šeimininkų nepavyksta rasti? Urėdas R.Kapušinskas sakė: „Rajono miškuose surinktas padangas savomis lėšomis vežame į Didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę. Šias šiukšles skaičiuojame sunkvežimiais, todėl jų išvežimas urėdijai brangiai kainuoja. Kartais miškuose paliekamos didžiulės, 50-100 padangų krūvos. Iš kur tokios atsiranda? Galime tik įtarti, kad jas palieka nesąžiningi padangų prekiautojai. Tačiau sučiupti šiukšlintojų kol kas nepavyko. Piktina ir tai, kad gyventojai mieliau palieka padangas miškuose, nors turi galimybę jas nemokamai palikti Didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėje ar automobilių servisuose. Juk vairuotojai patys padangų nemontuoja, šį darbą patiki profesionalams. Tad kodėl rajono gyventojai jiems nepalieka nebereikalingų padangų? Galime tik įtarti, jog ne visi servisai jas priima.“
Dauguma – atvežtinės
Rajono Aplinkos apsaugos agentūros specialistai „Gimtajam Rokiškiui“ sakė, jog į miškus padangos keliauja ne iš automobilių servisų. „Pastaruosius nuolatos tikriname. Servisai vykdo griežtą iš gyventojų ir įmonių priimtų padangų apskaitą, jas veža į Didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę. Miškus labiausiai teršia asmenys, vežantys padangas iš Vakarų Europos valstybių“, – sakė agentūros vyriausioji specialistė Danutė Baronienė.
Atskirti šalies vairuotojų paliktas padangas nuo atvežtinių, specialistės teigimu, galima pagal kelis požymius: lietuviškosios paprastai būna itin nudėvėtos, tačiau sveikos, o vakarietiškosios – mažai nuvažinėtos, su giliais protektoriais, tačiau supjaustytos ar subadytos. Specialistė pasakojo: „Iš Vakarų Europoje gyvenančių lietuvių girdėjome, jog vakariečiai, ypač skandinavai, skiria didelį dėmesį eismo saugumui, todėl keičia net menkai nusidėvėjusias padangas. Nebereikalingas tenykščiai vairuotojai meta į šiukšlių konteinerius. Jos patraukė lietuvių akį: šie ėmė versti konteinerius ir vežti padangas namo. Iš pradžių į tokią mūsiškių veiklą vakariečiai žiūrėjo tolerantiškai. Tik bėda, kad lietuviai, išvertę konteinerius, nepasivargindavo sutvarkyti šiukšlių. Netvarkos gatvėse nebeapsikentę skandinavai ėmė pjaustyti ir badyti išmetamas padangas. Susigundę iš pažiūros gerai atrodančiomis padangomis emigrantai jas vis dar veža į Lietuvą. Tačiau namuose jas atidžiau apžiūrėję supranta, kad padangos sugadintos ir parduoti jų nebepavyks. Todėl jas išmeta miškuose ir pakelėse. Aptinkame krūvas po 30-50 puikios būklės, tačiau subadytų ar supjaustytų padangų.“
Taip pat kalbama, esą mūsiškiai nusikaltėliai, vagiantys Vakarų Europoje, dėvėtas padangas naudoja vogtų daiktų maskuotei, o nebereikalingas išmeta miškuose.
Lina DŪDAITĖ
