Gruodžio 6 d. „Gimtasis Rokiškis“ aplankė savo bičiulius – Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ narius. Kraštiečiai neslepia nostalgijos: jiems svarbus gimtasis kraštas, jo istorija ir nūdiena, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas.
Draugystė
„Gimtasis Rokiškis“ – senas Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ bičiulis. Jo pirmininkas Algis Narutis džiaugėsi laikraščio dėmesiu savo kraštiečiams, dirbantiems ir kuriantiems sostinėje. O ir jiems brangus „Gimtasis…“: jo puslapiuose – žinios apie vaikystės ir jaunystės kraštą, brangius žmones, jų nūdieną ir lūkesčius.
Vilniaus rokiškėnai norėjo artimiau susipažinti su laikraščio istorija, dabartimi, ateities perspektyvomis.
“Gimtojo…” redaktorė Rita Briedienė pasakojo apie šiandienos laikraštį, jo dėmesį rajono politiniam, kultūriniam gyvenimui, pastangas telkti rajono visuomenę, puoselėti ir saugoti gimtąją kalbą.
Šio rašinio autorė Vilniaus rokiškėnams papasakojo laikraščio istoriją nuo pat jo ištakų, tolimųjų 1944-ųjų rugsėjo 7 dienos. Laikraščio vadybininkė Jolanta Urbonienė leidinio nūdieną perteikė svetainės www.grokiskis.lt nuotraukomis, buhalterė Sigita Kilkuvienė apdalino kraštiečius laikraščio dovanomis.
Istorija
Iš “Gimtojo…” redakcijos į Vilnių buvo nugabenti pirmųjų laikraščio leidybos metų, istorinių 1988 m. bei naujausias komplektai. Palinkę prie pageltusių 1944 m. rajono laikraščio numerių žilagalviai kraštiečiai rokiškėnai tarsi grįžo jaunystėn. Poetas Rimgaudas Valentinas Graibus prisiminė savo pirmąjį laikraštyje išspausdintą eilėraštį.
Aktoriaus Ferdinando Jakšio skaitoma žurnalistės Elenos Kurklietytės straipsnio “Tai aš, balsas iš pelkės” ištrauka susitikimo dalyvius nukėlė į 1950-ųjų vasarą. Mūsų kraštietės pasakojimas – apie poeto Pauliaus Širvio žurnalistinį darbą Rokiškio rajono laikraštyje.
“…Paulius pasakojo, kad vieną kartą panašiai ir atsitiko: užsibuvo pas ūkininką ir liko nakvoti. Bevakarojant, besivaišinant į trobą sugarmėjo būrys ginkluotų vyrų. Kas ir kaip, kas tu toks, ar turi ginklą? Tačiau išgirdę, kad poetas iki soties prisikariavo fronte ir kišenėje tesinešioja savo eiles, o šių eilių žodžius partizanai jau ir patys buvo dainavę, kartu pasivaišino, pasišnekėjo ir lyg niekur nieko… išėjo.
Pasakodamas man apie tai jau Vilniuje Paulius pridūrė: “Taigi išeitų, kad eilėraštis patikimesnis už ginklą”, – sodriu balsu skaitė aktorius F.Jakšys.
Paviliojo sostinė
Jautriai ir šiltai skambėjo aktoriaus F.Jakšio balsas, gramzdinantis susitikimo dalyvius į anuos tolimus laikus, kai jie patys nedrąsiai vėrė redakcijos duris, nešini pirmuoju straipsniu ar eilėraščiu. Žilagalvis Edvardas Uldukis, šalies žurnalistikos veteranas, prisiminė: ir jo darbo knygelėje puikuojasi įrašas apie 6 m. darbą rajono laikraštyje “Po Spalio vėliava”.
Kolega pasakojo: “Dirbti laikraštyje pradėjau 1951 m. Sėmiausi žinių, mokiausi. Tuomet mūsų laikraštyje buvo daug gabių žmonių. Jie ilgai neužsibūdavo, juos paviliodavo didžiųjų šalies dienraščių redakcijos. Taip atsitiko ir man: į sostinę pakvietė “Tiesos” redaktorius Henrikas Zimanas.”
Rinktis žurnalisto kelią svajojo ir kraštietis, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas. “Iki šiol saugau savo straipsnelius, kitados spausdintus “Gimtajame Rokiškyje”, – sakė jis.
“O jei aš rasčiau savo rašinį, kitados spausdintą Rokiškio rajono laikraštyje, jį tarsi spektaklio herojus Pirosmani pasikabinčiau ant virvutės”, – rankos kilstelėjimu išsakytą mintį dar labiau sureikšmino aktorius F.Jakšys.
Apie rūpesčius ir ateities planus
Kraštietis Bronius Deksnys susirinkusiesiems pasakojo apie Vilniaus universiteto archyvuose rastus XVIII a. gyventojų ir parapijų surašymo dokumentus. Istorikas Venantas Mačiekus dalijosi planais leisti knygas, įamžinančias mūsų krašto miestelių praeitį. O prie poeto Algimanto Bučiaus krėslo nusidriekė eilutė: visi prašė autoriaus autografo neseniai išleistai jo eilėraščių knygai “Jaunystės duonos raugas”.
Kalbos apie Rokiškio kraštą tęsėsi ir prie suneštinių vaišių stalo. Antai buvę kamajiškiai, Salų ir Duokiškio krašto žmonės spietėsi apie dr. Kęstutį Zaborską ir gyvai aptarinėjo iniciatyvinės grupės, suburtos Kamajų bažnyčios bokštams atstatyti, planus. Kraštiečiai ketina kreiptis į krašto ir šalies verslininkus, išeivius Kanadoje bei JAV ir prašyti paremti šį kilnų tikslą.
“Pragiedrulių” klubo iniciatorė ekonomistė Elvyra Maksimaitienė, vaišindama svečius kava, džiaugėsi, kad klubas sėkmingai buria draugėn sostinės rokiškėnus. Jo vadovas A.Narutis, nerimstanti klubo siela, dalinosi planais “Facebooko” socialiniame tinkle telkti ir aktyvinti jaunuosius mūsų krašto žmones. Pašnekovus aplink save būrė matematikas Bronius Riauba, Vilniaus rokiškėnų tituluojamas gyvąja klubo enciklopedija.
Savo firminį 2012-ųjų prenumeratoriams skirtą krepšelį, pilną dovanėlių ir nuoširdžiausių linkėjimų, “Gimtasis…” perdavė ir mielajai primadonai Irenai Jasiūnaitei. Jau kitą dieną ji paskambino redakcijon telefono numeriu, atspaustu ant krepšelio. “Labai norėjau pamatyti “Gimtojo Rokiškio” darbuotojus. Negalėjau… Tikiu, kad pati pas jus atvažiuosiu”, – sakė primadona. Redakcijos darbuotojams ji linkėjo išsaugoti savyje tiek energijos, kad jos užtektų džiaugtis gyvenimu.
Tokie jie, sostinės rokiškėnai, kažin kada išaugę savo krašto marškinius, praaugę patį Vilnių, tapę žinomi visos šalies žmonėms ir jų mylimi.
Lina DŪDAITĖ
