Kada pastatytas – neaišku
Dabar – tai gyvenamasis dviejų aukštų namas. Kadaise jo būta vienaukščio stačiakampio formos, sumūryto iš akmenų. Po namu plytėjo senoviniai skliautiniai rūsiai. Kada jis buvo pastatytas – duomenų nepavyko užtikti. Jų neturi nė rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyrius, nors šis pastatas yra valstybės saugomų kultūros paminklų sąraše.
Tik aišku, kad jis statytas XIX a. grafų Tyzenhauzų ir turėjo tarnauti kaip prieglauda. Kiek ji veikė, sunku beatsekti, bet dar XIX a. jame įsikūrė muzikos mokykla. Vėliau muzikos garsus keitė maldos – pastatas atiteko Marijos tarnaitėms vienuolėms. Dar vėliau čia dūzgė audimo staklės ir siuvimo mašinos – buvo įkurta mergaičių amatų mokykla, sovietiniais laikais veikė dirbtuvės, vėliau istorinis pastatas buvo apgyvendintas, o rūsiuose, kaip prisimena senieji gyventojai, buvo dorojami ir laikomi kopūstai, mat, čia jie ypač gerai išsilaikydavo.
Įkurta muzikos mokykla
Be abejo, šis pastatas istorijai įdomus ne dėl kopūstų, o todėl, kad 1883–1904 m. čia veikė garsaus čekų muziko, vargonininko Rudolfo Lymano vadovaujama muzikos mokykla. Mokykloje mokėsi būsimi žinomi kompozitoriai Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša.
Muzikos mokyklos atsiradimas neatsiejamas nuo Rokiškio bažnyčios istorijos. Baigiant ją statyti ir įrenginėti, buvo pargabenti dideli garsiosios „Walker“ firmos vargonai, tačiau profesionalaus vargonininko šventovė neturėjo, o šventinimo iškilmės artėjo. Mirus bažnyčios statytojui ir fundatoriui grafui Reinoldui Tyzenhauzui, jo darbus perėmė sesuo Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė. Ji bažnyčiai nieko negailėjo, paaukojo didelę dalį savo kraičio, ją išpuošė ir gausiai apdovanojo bažnytiniais rūbais bei indais. Artėjant bažnyčios šventinimo metams, M. Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė sumanė Rokiškyje steigti muzikos mokyklą, kurioje galėtų lavintis būsimieji vargonininkai. Mokyklai steigti ir vadovauti iš Austrijos pakviestas čekų muzikas, vargonininkas R. Lymanas.
Veiklus ir energingas, jis turėjo sumanymą ne tik vargonuoti, bet ir mokyti vaikus giedoti bažnytiniame chore ir, sakoma, svajojo Rokiškyje įkurti tokią muzikos mokyklą, kuri prilygtų konservatorijai.
1883 m. rugpjūčio 20 d. su dvaro administracija pasirašytoje sutartyje R. Lymanas įsipareigojo eiti Rokiškio bažnyčios vargonininko pareigas, mokyti mokinius giedoti keturiais balsais ir groti vargonais bei kitais instrumentais. Už visa tai jis gavo butą ir 50 rublių mėnesio algos.
Muzikos mokyklai buvo paskirti buvusieji prieglaudos mūro namai palei bažnyčios šventorių – čia įkurtos dvi muzikos klasės ir įrengtas butas R. Lymanui. Vienoje klasėje mokyta groti vargonais, kitoje – kitais muzikos instrumentais, o fortepijoną R. Lymanas pastatė savo bute, nes klasėse vietos nebeužteko.
Greitai pasiekė aukštą lygį
Pirmieji mokyklos mokiniai pasirašė sutartį šešeriems metams. Iš Rokiškio ir kitų parapijų jų būta 27. Mokiniai raštu įsipareigodavo stropiai mokytis ir laikytis tvarkos. Užsiėmimai vykdavo nuo 8 val. ryto iki 9 val. vakaro. Tarp grojimo valandų buvo įterpiamos teorijos ir giedojimo valandos. Orkestrą sudarė smuikai, altai, violončelės, kontrabosas, fleitos, klarnetai, trimitai ir būgnai.
Pirmasis orkestro pasirodymas įvyko mokyklos įkūrimo metais Šv. Cecilijos, muzikos globėjos, dieną – lapkričio 22-ąją. Papuošus vainikais mokyklą ir vargonus, pakvietus dvaro administraciją, miesto valdininkus ir kitus svečius, choras ir orkestras atliko iškilmių programą.
Mokyklai tobulėjant, orkestras pasirodydavo vis dažniau įvairiomis progomis, taip pat per Kalėdas, Velykas, Visų šventųjų šventę, galiausiai imta groti ir giedoti kas sekmadienį per sumą.
1887 m. choras-orkestras jau turėjo rimtą ir gausų repertuarą. Tais metais, pirmąsyk laikant iškilmingas pamaldas požemių koplyčioje a. a. R. Tyzenhauzo metinių proga, choras-orkestras įspūdingai atliko gedulingas šv. Mišias.
Po R. Lymano mirties, 1904 m., muzikos mokykla iširo, tačiau išliko ne viena tradicija. Pavyzdžiui, rokiškėnai po Velyknačio ir ryto būgnavimo laukdavo Lymano invitatoriumo „Surexit Dominus vere, Alleliuja“ ir bent jau Velykų rytui buvo sudaromas orkestras. Be to, per Velykas giedota R. Lymano „Vidi Aquam“.
Atiteko vienuolėms
Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikais muzikos mokyklos pastatą grafai dovanojo Marijos tarnaitėms vienuolėms. Jos pristatė raudonų plytų antrąjį aukštą ir įrengė čia mergaičių amatų mokyklą. Atrodo, statybos galutinai buvo baigtos 1935 m.
Kaip rodo Rokiškio krašto muziejaus šaltiniai, mergaičių amatų mokyklos iniciatorė ir steigėja buvo sesuo Margarita (Zofija Rimkevičaitė). Rokiškyje šią mokyklą ji įkūrė 1923 m. Analogiškas mokyklas Marijos tarnaitės vienuolės įsteigė Panevėžyje, Tauragėje, Adakave ir Palangoje.
Mokėsi austi, siūti, šeimininkauti ir priimti svečius
Kaip savo prisiminimuose, saugomuose Krašto muziejuje, rašo mergaičių amatų mokyklos auklėtinės, mokykloje veikė du skyriai – audimo ir siuvimo, o mokslas tęsėsi trejus metus. Į mokyklą priimdavo mergaites ir merginas iš visos Lietuvos nuo 14 iki 30 m. Beveik visos mokytojos buvo vienuolės, bet būta ir pasauliečių.
Stasė Neniškienė, šios mokyklos auklėtinė, prisimena, kad mokinės dėvėjo uniformą – suknelė ir kepuraitė buvo mėlynos spalvos. Taip pat turėjo darbinį mėlyną chalatą. Jos mokėsi ne tik amatų, bet ir privalomų I–IV gimnazijos klasių programos dalykų, todėl mokymosi tempas buvo didelis – nuo 9 iki 19 val. su vienos valandos pietų pertrauka. Tokį krūvį pakeldavo ne visos mokinės, todėl nemažai jų „nubyrėdavo“.
Mokinės praktikos darbus atlikdavo iš užsakovo medžiagos, todėl meistrai jas labai reikliai prižiūrėdavo, kad nesugadintų. Už mokinių darbą mokykla gaudavo pajamų, kurias skirdavo dėstytojams išlaikyti, be to, mokinėms nereikėjo mokėti už mokslą.
Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį vykdavo namų ruoša ir svečių priėmimas. Mokinės kepdavo ir virdavo įvairius patiekalus, serviruodavo stalus ir priiminėdavo svečius. Į šiuos priėmimus kiekviena galėdavo pasikviesti po vieną savo draugą. Priėmimas prasidėdavo 21 val. ir trukdavo iki 24 val.
Šių šeštadienių tikslas buvo išmokyti mokyklos auklėtines šeimininkavimo, gerų manierų ir bendravimo su visuomene.
Dokumentai rodo, kad mergaičių amatų mokykla Rokiškyje veikė iki 1946 m., kai sovietinė valdžia nutarė ją paversti dirbtuvėmis, atrodo, audimo prie Rokiškio apskrities švietimo skyriaus.
Virto gyvenamuoju namu
Kiek šiame pastate veikė tos sovietinės dirbtuvės, sunku pasakyti, nes duomenų nėra. Vėliau pastatas virto gyvenamuoju namu, o senieji jo gyventojai dar mena, kad rūsiuose buvo dorojami ir laikomi valdiški kopūstai.
Projektą iš dalies remia
AČIŪ JUMS už puikius straipsnius . Skaitome pasigardžiuodami .Sėkmės .