„Žmonės neskleisdavo visiškų kliedesių, nebuvo įniršę dėl anonimiškumo, pasmerkti plūstis pačiais žiauriausiais įžeidinėjimais, išstumti į kurtinančią tylą, kurioj skamba jų pačių bejėgystė… Tai veikiau beprotybė, ji lengva kaip šešėlis, bet šis krinta dėl švininės saulės. Tai iš užmaršties iškilus praeitis, dalykas, kurio nebepakeisi, jis įsmigo tiesiai į širdį, nuo šiol viskas bus kitaip“, –
Despentes „Vernonas Subutexas“.
Pasaulyje krepšiniu garsus žemdirbių ir krikščioniškų vertybių saugojimo lopšys virto vakcinavimo ir lyties reikalų ekspertais. Vyrų su aukštakulniais klausimai supurtė šventą Marijos žemę. Arenų vienybė vaikšto ant bedugnės krašto. Nesvarbu, kas esi, duobkasys, kepėjas, kirpėjas, imuniteto stiprinimo, horoskopų specialistas, apie sąmokslo teorijas vaikams kalbantis mokytojas, nuo žurnalų viršelių pažįstamas kunigas-influenseris, knygų mugės žvaigždė Toliatas ar savo posto įsikibęs stabdis, niekam neįdomus Petraitis. Stovi eilėje Rokiškio darbo biržoj ar emigravęs į Londoną.
Ant kiemo – masinės ekspertizės ir garuojančio katilo maišymas vis jį pakaitinant. „Mokytojams numetėt šitą vakciną, žinot, kiek nuo jos numirė, skaičiau, visi seneliai slaugoj“, „kas mes jums – besmegenių gauja, atiduodu savo skiepą jums, Šimonyte“, „boboz į daržą, duokit valdyt Lietuvą normaliam žmogui“, „Sodoma ir Gomora, mūsų viešpats baigia pražilti matydamas tokius vaizdus“, „kur nusiritom, kur žiūri bažnyčia, kaip galima valstybės lygiu griauti normalias Lietuvos šeimas?…“ – verda puodas. Nors dar neatsirado meras-matematikas, kuris suskaičiavo, kiek gėjų sugriovė oficialiai apdainuotą vyro ir moters meilę. Išleistas iš butelių džinas, atsivėręs dugnas prašos scenarijaus. Tik, kai visi režisuoja, nebeaišku, koks bus žanras – komedija, melodrama, siaubo ar fantastinis.
Na, tarkim.
Kaip ir žadėta, šalis po pandemijos gyvena kitaip. Neskiepyti – atskirai nuo vakcinuotų (įstatymai vis dar skelbia, kad užkrečiamosios ligos yra pavojus likusiai visuomenės daliai), pavyzdžiui, Širvintų rajono teritorijoje. Jokių sutapimų, tiesiog nesinori rašyt Rokiškio. Vieni pas kitus važinėti negali, bet savo teritorijose – jokių ribojimų. Neskiepyti mokytojai dirba su tokiais pat mokiniais, ligoninėse skatinamas sveikas gyvenimo būdas. Gimdoma namie. Kertamos eketės. Ten vadovauja Lobovas ir Kepenis. Gyventojai Dulkį vadina Dulke. Dienos pradedamos edukacijomis apie žmogaus laisvę – rengiamas žygis prie Seimo, nes visada yra dėl ko protestuoti. Ir, nors dauguma jau pasirašę, vis tiek renkami parašai prieš gėjus. Jų – parašų, ne gėjų – tiek, kad jau galima klijuoti sienas. Kad ir kaip Dievo besišaukiantiems pikta, kitur jie netinka. Per zoomą čia transliuojamos laidos „Mes – už sveiką protą“. Jas veda praeity anekdotais apie aną galą žinomas, bet šiandien naują kvėpavimą ir nišą radęs humoristas.
O ką sveikas protas? Jis diktuoja, kad ir sprogus atominei eisiu degintis, nes tai mano teisė. Smegenyse nuo Černobylio laikų užfiksavę, kad valdžia turi meluoti. Taigi ir šiandien skaičius savo naudai klastoja. Distancinis nustatytas kanalu „proletarai vienykimės“, „nes mus specialiai laiko suvarytus į konclagerius ir neleidžia kirptis“. Kai tokia masinė neviltis, kiekvienam filme atsiranda herojus. Šventa vieta, kaip sakoma. „Živiliai turime dėkoti. Tik tokie pasako tiesą, tik tokie gali but politikoj kur už normalę šeimą ir vaikus“ (komentaro kalba netaisyta), – pila katilan komplimentus gerbėjas.
Bet čia scenarijus išsprūsta iš vėžių, nes patyrusiai triumfą Živilei vienos grafystės gali ir neužtekt. Aplinkybės palankios – Nausėdos „plokštelė užstrigusi“, ir balsų pirkimo skandalas jau užmirštas. Kaip uodo šlapinimasis šiandien idealistų pagnaibymai – „ji balsus pirko“. Tai, ką tada reikėjo pirkti, dabar paimta urmu. Nes garsieji merės matematiniai atradimai sutapo su karantino atlaisvinimu. Ir to gelbėtojos mosto iš „neprotingų ribojimų“, to persikėlimo iš pogrindžio smulkusis verslas tikrai neužmirš, kai ateis laikas.
Kurioj šalies teritorijoj gyvena menininkai, jau kita serija. Kol kas – tik anonsas. Joje muziejininkas „tyliai rūko kamputyje“ prie „Humanos“, pasidabinęs rėmeliais „No Culture No Future“. O pro šalį eidamas verslininkas jam siūlo: „Padalinkit savo galeriją į „smulkiąsias“ ir nevaidinkit, kad esate aukos. Tai mes čia aukos, o jums gi ir taip moka.“
Tik klausimas, ką jam atsakė muziejininkas?
P. S. Jei ką, kreipkitės į redakciją. Dalinsimės tokia madinga „gerąja patirtim“ ir žiniasklaidai už skiepų reklamą skirtom „eurosajuzo babkėm“.
