Algis Kazulėnas
Istorikas
Tokia yra objektyvi situacija ir per šimtmečius susiformavusi geopolitinė padėtis. Jeigu mes esame Europos viduryje, tai nuo mūsų į vakarus gyvenimas geresnis ir puikesnis, o nuo mūsų į rytus – viskas atvirkščiai. Nors verskis per galvą, vis tiek niekas kardinaliai nepasikeis. Tokie yra visuomenės ekonominiai ir politiniai, socialiniai ir kultūriniai dėsniai.
Istoriškai labai nepasisekė rusams ir Rusiai. Viską sugadino ir tai atsiliepia iki pat šių dienų – mongolų totorių užkariavimai, kurie tęsėsi beveik du šimtus metų. Jų metu buvo padėti pagrindai ir formavosi visa rusų generacija tokiu keliu, kad jie nepažino ir nepatyrė, kas yra laisvė. Šie užkariautojai įdiegė ir įprasmino tokias savybes, kurių rusai negali atsikratyti iki pat šių dienų: beteisiškumo ir nuolankumo. Tačiau jie perėmė iš buvusių atėjūnų norus plėsti savo teritorijas iki neįsivaizduojamų dydžių, primesti savo valią ir valdžią gerokai mažesnėms ir silpnesnėms kaimyninėms tautoms. Kas būtų su Rusia atsitikę, jeigu mes pirmieji, o ne mongolai totoriai būtų užkariavę slavų tautas? Juk LDK sienos rytuose siekė beveik Maskvą, Smolenskas mūsų rankose išliko vos ne du šimtus metų. Juk Abiejų Tautų Respublika, kaip sako ir pavadinimas, buvo Respublika. O tai reiškė laisvę ir rinkimus. Sakysite, kokia čia laisvė XVI–XVIII a., kai viešpatavo didikai ir bajorai, o didžioji dalis žmonių buvo beteisiai baudžiauninkai. O kodėl tada antikinę Graikiją laikome demokratijos lopšiu, nors egzistavo vergai ir vergovė? Į Lietuvos žemes Rusijos gyventojai žiūrėjo kaip į laisvės ir neįsivaizduojamos gerovės šalį, jie masiškai bėgo į ją, nors tai buvo nežmoniškai pavojinga ir sunku. Jeigu manimi netikite, tai paskaitykite Kristinos Sabaliauskaitės bestselerį „Petro imperatorė“ (manau, daugelis esate ją skaitę) ir visa tai surasite šioje knygoje. Jeigu nesuprasite, skaitykite antrą ar trečią kartą ir po to jau jūs pasakosite kitiems apie Rusiją ir jos istoriją.
Kaip ir visoms tautoms, taip ir rusams, reikšmingiausią įtaką padarė ir tebedaro religija. Tai krikščioniška tauta, bet tai yra rytų krikščionybės, stačiatikybės bastionas. Kai XI a. suskilo krikščionybė į Vakarų ir Rytų, kai prakeikė vienas kitą popiežius ir patriarchas dėl tikėjimo tiesų, taip jau daugiau kaip tūkstantį metų takoskyra ir išlikusi. Jeigu katalikai, ypač protestantai, stengiasi prisitaikyti ir eiti progreso, naujo požiūrio keliu, tai stačiatikybė liko „užmarinuota“ viduramžių tamsos, nekeičiamų religinių dogmų įtakoje. Pažiūrėkite, kaip ikonose vaizduojamas Kristus ir jus nupurtys šaltis, apims įtampa ir nerimas. Katalikų Kristus vaizduojamas mielas, šviesus, „nors prie žaizdos dėk“. O kur tiesa? Spręskite patys.
Kuriuos valdovus rusai labiausiai mėgsta garbinti ir aukštinti? Aišku, tuos, kurie buvo stiprūs ir negailestingi, plėtė teritorijas ir naikino tautas bei tauteles. Pirmose gretose Ivanas Rūstusis, Petras I, Stalinas, Putinas. O „minkšti“ valdovai, tokie kaip Aleksandras I, Nikolajus II, Chruščiovas, Gorbačiovas, Jelcinas, laikomi vos ne išdavikais, silpninusiais „deržavą“.
Ir vis tik man labiausiai gaila rusų tautos, kuri per šimtmečius patyrusi tiek skriaudų, karų, badų, nesupranta, kad galima gyventi kitaip, žmoniškiau ir garbingiau. Bet iš kur jai žinoti, jeigu nei viena karta taip negyveno. Ar galima įsivaizduoti, kad laimėjusi karą, praėjus keturiasdešimt metų po pergalės, 1985–1988 m. dalintų žmonėms talonus nusipirkti striukę, dviratį, baldus. O kaip atrodė po keturiasdešimties metų nuo besąlygiškai pralaimėto karo Vokietija ir Japonija. Juk jos tapo pirmaujančiomis pasaulyje šalimis. Nesueina galai. Kur problema? Kodėl taip atsitiko? Šių dienų pavyzdys: minimali alga Lietuvoje – 650 eurų, Rusijoje – 160 eurų, Europos Sąjungos vidurkis – 1500 eurų. Mes įsitaisę saugiame viduriuke: du trys kartai mažiau ir trys keturi kartai daugiau. O Kremliaus ruporai toliau trimituoja apie rusus, kaip ypatingą misiją turinčią tautą, kuri išgelbės pasaulį ir sukurs trečiąją Romos imperiją. O susitraukę iš baimės kaimynai svarsto – puls rusai ar ne? Ar leis dar nugyventi bent dvidešimt metelių laisvai.
Aišku,kad nepavys, tik su sąlyga, jei Jūsų daugiau niekada neišrinksime į seimą. Juk tuščiai pratupėjot seime 4 metus. Daugiau gerų darbų ir nepradėkit vėl reklamuotis….
Niekada nesakyk niekada.paziurejus isvakaru esam skurdi korumpuota valstybe
Geri pamąstymai, kolega. Kai kam dar ir šiandien nepatogu pripažinti, kad karas su Maskovija vyksta daugiau nei 500 metų (nuo 1478 m.) Šios mūsų kaimynės imperialistinė politika buvo vykdoma visus jos gyvavimo amžius ir tęsiama šiandien. Karas tęsiasi, tik jis įgavo visai kitas formas. Atvirą karinę agresiją pakeitė informacinis karas. Bet tai tik vienas iš pasiruošimo tiesioginei agresijai etapų. Žvelgiant istoriškai mūsų protėviai “susimovė” patys užsiauginę gyvatę užanty. Nepastebėjo šalia augančio monstro. Jogailiačiai labiau rūpinosi savo dinastiniais reikalais nei valstybe. Ir iš viso Kazimieras Jogailaitis daugiau dėmesio skyrė Lenkijai nei LDK. Ir kas yra didžiausia jo klaida, kad 1470 pasirašęs… Skaityti daugiau »
Kai tampi priklausomu nuo partijos , tampi istorikas kuriantis partijos istorija 🙂
Nuomones formuotojas 🙂
Nieko naujo ir taip buvo aišku apie ką šis konservatorius rašys . Gaila kad jis nemato kokiame skurde gyvena mūsų žmonės . Aišku viena , purvą pilti ant kitu mokslo ir sugebėjimo nereikia .
P.S. Kai kuriuose srityse mes tolstame nuo Rusijos blogąja prasme ir tai vyksta konservatorių vyriausybės dėka.
Jo, kaip norėtųsi to beduino nežinoti. Baudžiauninkas bandė tapti prievaizdu…:) Ne tamstai kalbėti..:)
Todel nepavys nes mes greit beksim .Nebemadinga tema Ponaa Algi skelk straipsni apie covyda