Išsiaiškinti tiesą padėjo komentaras
Kas iš tikrųjų pakirto pirmąjį trofėjų – Rokiškio ar Kėdainių medžiotojai? Toks klausimas kilo, kai spalio 23 d. viename internetiniame portale buvo paskelbta, jog sėkmė nusišypsojo kėdainiškiui, tačiau po straipsniu buvo Jūžintų medžioklės būrelio nario Kęstučio Beniausko parašytas komentaras. Jame – priešinga informacija, esą pirmąjį vilką šiame sezone nukovė būtent jis.
Susisiekus su komentaro autoriumi ir Jūžintų medžiotojų būrelio vadovu Gintautu Repšiu paaiškėjo, kad, nušovus vilką, pagal taisykles medžiotojai iškart privalo apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui (AAD). Pranešimą užregistravęs darbuotojas ir informavo, kad tai pirmasis laimikis šalyje.
„Gimtasis…“ pateikia AAD Komunikacijos skyriaus atsakymą: „Pagal Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos registruotą informaciją, 2021 10 16 12:48 Rokiškio r. Jūžintų sen. Jūžintų medžioklės būrelio narys sumedžiojo pirmąjį vilką. 2021 10 18 20:52 Kėdainių r. Ąžuoloto medžioklės būrelio narys sumedžiojo vilką.“ Taigi abejonės išsisklaidė – K. Beniauskas dviem paromis aplenkė kėdainiškį.
Suskaičiavo septynis
K. Beniauskas gyvena Utenoje, tačiau priklauso Jūžintų medžiotojų būreliui, mat yra kilęs iš Jūžintų, čia baigė mokyklą, čia gyvena jo tėvai. Jis sutiko išsamiai papasakoti apie išskirtine tapusią varomąją spalio 16 d. medžioklę, kurioje buvo dairomasi ne tik vilkų, bet ir elnių patelių, šernų, stirnų, lapių. Kadangi medžiojama su medžiokliniais šunimis – laikomis – prieš medžioklę būrelio vadovas akcentavęs, kad prieš paleisdami šūvį medžiotojai tvirtai įsitikintų, jog taikosi ne į šunį. „Jos labai panašios į vilkus, bet pažymėtos specialiomis ryškiomis apykaklėmis, turi pritvirtintas navigacijas. Turim labai gerai dirbančius šunis ir jų nenorime prarasti“, – aiškino pašnekovas.
Tądien šio medžiotojo kelyje pasitaikė net keletas plėšrūnų. Pirmas varymas Gačionių miške nebuvo sėkmingas. Jau pasitraukęs iš linijos, Kęstutis sulaukė kolegų skambučio ir klausimo, ar nematęs pro jį einančių dviejų vilkų. Taigi pirmame varyme pastebėti du plėšrūnai.
Antram varymui pasirinktas Minkūnų durpynas. Kęstutis pasakoja, kad pirmiausiai vilkas pasirodė jo kolegai Tadui, bet šis prašovė. Tuomet įvykiai klojosi taip: „Man vilkas atėjo iš dešinės, stovėjo gal už 30 metrų nuo manęs. Palipo ant nuvirtusio medžio, pakėlė galvą. Suvedžiau optiką, įsitikinau, kad nėra apykaklės, ir atlikau šūvį. Šūvio metu jis žengė į priekį – taikiau į krūtinę, o kliuvo į galinį kumpį. Krito vietoje.“
Po kiek laiko iš tos pačios pusės pasirodė antras žvėris. Kadangi per krūmus nesimatė, ar jis tikrai be apykaklės, progą teko praleisti, nors šūvio kampas buvęs geras. Tas vilkas perbėgo kelią, o už jo – jau svetimi medžioklės plotai, todėl šauti nebegalima. Netrukus atbėgo ir trečias vilkas, tik jau iš kairės, ir stabtelėjo viduryje tarp Kęstučio ir kito medžiotojo. „Nuo manęs 10–15 metrų. Nesitraukia, žiūri į mane. Šauti negaliu, neleidžia taisyklės, nes priekyje stovi medžiotojas. Pagalvojau – naglas vilkas. Nuėjo, po kurio laiko vėl grįžo. Vedžioju per optiką, bet neberandu. Taip ir paleidau… Taigi tądien pirmame medžioklės vienete matėm du vilkus, antrame – penkis. Trys atbėgo man, vienas prašovusiam Tadui, kitam kolegai šūvio paleisti nepavyko, nes nebuvo įsitikinęs, ar tai ne šuo. Taigi tądien buvo septyni vilkai“, – azartiškai kalbėjo medžiotojas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Šaunuolis mano kaimynas.