Pasak centrinio banko, taip pat reikšmingai, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo namų ūkių dalis (–12 proc. p.), kuriems pavyksta sutaupyti.
„Matomas išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų bei mažesnis noras išlaidauti, o tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu namų ūkiai atsargiau valdys savo asmeninius finansus – atidžiau stebės pajamų pokyčius ir atsargiau planuos išlaidas“, – pranešime sako LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių namų ūkių (70 proc.) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Palyginti su ankstesniais metais, taip teigiančiųjų dalis sumažėjo 7 proc. punktis.
LB teigimu, dauguma respondentų per artimiausius 12 mėnesių tikisi, kad pajamos ir išlaidos nepakis. Namų ūkiams didžiausią susirūpinimą kelia galimas pajamų sumažėjimas, tačiau sumažėjo nerimaujančių dėl darbo praradimo (taip teigė atitinkamai 16 ir 13 proc. apklaustųjų).
Beveik aštuoni iš dešimties respondentų teigia planuoją pajamas ir išlaidas, trys ketvirtadaliai siekia sutaupyti, tačiau, palyginti su pernai, gerokai sumažėjo sutaupančių namų ūkių dalis. Nors, palyginti su 2019 metais, pajamas ir išlaidas planuojančių bei siekiančių sutaupyti namų ūkių tendencijos reikšmingai nekito, sutaupančiųjų namų ūkių dalis sumažėjo 12 proc. p. ir sudarė 57 proc.
Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 eurų, taip teigė beveik 43 proc. respondentų, kuriems per pastaruosius 6 mėnesius pavyko sutaupyti (t. y. 5 proc. p. daugiau nei prieš metus). Po 3 proc. p. sumažėjo dalis nurodžiusiųjų, kad per mėnesį sutaupo iki 30 eurų (16 proc. ir nuo 301 iki 600 eurų (11 proc.), o dalis teigiančiųjų, kad pavyksta sutaupyti daugiau kaip 600 eurų, išaugo 2 proc. p. (iki 9 proc.).
Šiek tiek daugiau kaip pusė apklaustų namų ūkių nurodė, kad turimos santaupos per pastaruosius 6 mėnesius nepasikeitė, tačiau trečdaliui jos sumažėjo arba teko išleisti viską. Svarbiausios taupymo priežastys tebebuvo netikėtos išlaidos ateityje (54 proc.), galimas finansinės būklės pablogėjimas (46 proc.) ir ilgalaikiai taupymo tikslai, t. y. brangių pirkinių įsigijimas, išlaidos vaikų mokslui, santaupos senatvei ir pan. (43 proc.).
Beveik pusė namų ūkių (47 proc.) pageidautų gauti daugiau kaip 1200 eurų pajamų (į rankas), kad bent dalį lėšų pavyktų atsidėti taupymui. O ketvirtadalis respondentų nurodė 801–1 200 eurų, kaip mažiausias reikiamas pajamas, kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje ir pavyktų sutaupyti.
