Priemonių nepakako
Š. Jasiukevičiaus teigimu, gaisras Černobylio zonoje – jau antrasis šiemet. Gaisrai vietovę siaubia kiekvieną pavasarį, jie nebūna dideli, todėl greitai lokalizuojami ir užgesinami, tačiau šis tęsiasi ilgiau. „Liūdnos žinios iš Černobylio. Vėl dega dalis rudojo miško. To paties, kuris užpernai degdamas buvo gerokai pakėlęs radiacijos rodiklius ne tik zonoje, bet ir aplink“, – teigė Š. Jasiukevičius.
Situaciją stebinčio pašnekovo žiniomis, gaisrui gesinti mobilizuoti 379 ugniagesiai, 100 vienetų technikos, iš kurių trys lėktuvai AN-32P ir du sraigtasparniai MI-8. Balandžio 9 d. vykdyti 67 skrydžiai, kurių metu išpilta 154 t vandens.
Balandžio 10 d. nuotolinės spaudos konferencijos metu Kateryna Myrnaua-Pavlova, laikinai einanti Černobylio zonos vadovės pareigas, informavo apie gaisrų situaciją zonos ekosistemose. Moteris pabrėžė, kad buvo imtasi visų būtinų priemonių gaisrui užkirsti kelią, tačiau, kaip paaiškėjo, to nepakako. „Černobylio zona nebuvo pasirengusi didelio masto gaisrui. Kai kurie židiniai išskirtinėje zonoje yra tose vietose, kur nėra privažiavimo, todėl nėra galimybės atsivežti gaisro gesinimo priemonių. Reikiamai gaisrų gesinimo infrastruktūrai sukurti prireiks keleto metų, tačiau šiandien turime imtis prioritetinių veiksmų, nes artėja pavojingų karščių sezonas“, – sakė l. e. p. vadovė.
Piktina informacijos stoka
„Praeitis žvalgas“ piktinosi informacijos stoka: „Valstybinės įstaigos tyli. Nėra jokių naujienų nei iš zonos administracijos, nei iš priešgaisrinių tarnybų, nei iš ministerijos. Nieko gero. Iš palydovo matyti, kad gaisras kažkokiu stebuklingu būdu peršoko asfaltuotą kelią, priešgaisrinę juostą ir yra mažiau nei kilometras nuo Pripetės ir mažiau kaip 2 km nuo elektrinės. Nors dega pačios radioaktyviausios vietos – rudasis miškas, kurio niekas nesiryžta kirsti, stotelės kažkodėl nefiksuoja padidėjusio fono. Pagal gaisrų žemėlapį matau, kad mažiausiai trys stotelės buvo pačiame gaisrų centre. Ir vietiniai žmonės piktinasi, kad slepiama situacija ir lygina ją su 1986 m.“
Naujausiomis žiniomis, ugniagesiams į pagalbą suskubo lietus. „Lietaus poveikis akivaizdus. Atviros ugnies didelių židinių nėra. Yra keli nedideli nauji židiniai netoli Janovo geležinkelio stoties, bet juos greitai lokalizavo. Dabar tik smilksta miško paklotė. Černobylio zonos administracija ką tik išplatino balandžio 8–11 d. atliktų radiacijos tyrimų duomenis. Oro mėginiuose aptiktas radioaktyvaus cezio padidėjimas. Skirtingose vietose šios medžiagos išaugo nuo 2 iki 32 kartų“, – pasakojo Š. Jasiukevičius.
Gaisro Černobylio zonoje priežastis bandoma išsiaiškinti.
Užgesino lietus
Balandžio 14 d. Černobylio zonoje pasirodžiusio lietaus poveikis buvo akivaizdus – nebeliko didelių ugnies židinių.
Po beveik dvi savaites trukusių gaisrų, Černobylio zonoje visiškai sudegė 21 gyvenvietė, 4 – iš dalies. Š. Jasiukevičiaus teigimu, Černobylio zona buvo kaip muziejus, kuriame prieš 34 metus sustojo laikas. Kai kurios iš šių vietų buvo beveik nepaliestos, todėl buvo galima pamatyti kaip žmonės gyveno tais laikais.
Pilnai sudegė Polesskoe miestas, Vladimirovkos, Čistogalovka kaimai, Rudasis miškas, poilsio centras „Smaragdas“, „S-75M Volhov“ raketinė dalis ir daugelis kitų objektų bei kaimų. Dalinai sudegė Kopachi, Janovo stotis, Martynoviči, pionierių stovykla „Pasaka“, Starosill.
Š. Jasiukevičius savo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje dalijasi dar nepatvirtinta informacija, kad netoli gaisro židinių buvo rasti savadarbiai fakelai, kuriais galėjo būti tyčia sukeltas gaisras.
Greta ŠLIURPAITĖ
