Tėvai kreipiasi pagalbos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė sako, kad paauglystė pirmiausia nelengvas laikotarpis pačiam vaikui su daugybe virsmų ir eksperimentų. „Šalia to ne tik vidiniai virsmai, bet ir, kaip rodo tarnybos statistika, šioje amžiaus grupėje vaikai patiria daug kitų iššūkių, pavyzdžiui, susiduria su artimųjų smurtu. Trečdalis vaiko teisių pažeidimų susiję būtent su paauglystės laikotarpyje esančiais vaikais. Su tais iššūkiais turime padėti susitvarkyti tiek pačiam vaikui, tiek tėvams. Labai svarbu stebėti, žiūrėti, domėtis, kas geriausia vaikui, ir gyventi taip, kaip yra geriausia jam. Kol jis taps suaugusiuoju, priimti sprendimus, užtikrinančius jo interesus“, – sakė vaiko teisių atstovė.
Pagalbos į vaiko teisių specialistus, anot jos, neretai kreipiasi ir tėvai, turintys iššūkių dėl paauglio elgesio – dėl žalingo vartojimo, rūkymo, savižalos…
Ką išduoda savižala?
Diskusijos moderatorė, žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė teiravosi, ar alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ir savižala iš tiesų yra ryšio (besąlyginės meilės nebuvimo) padariniai. Anot Paramos vaikams centro psichologės-psichoterapeutės Veronikos Lakis, kiekvienas atvejis individualus. „Sunku apibendrintai atsakyti, nes situacijos yra įvairios, kaip ir neįvardinčiau konkrečios priežasties. Jeigu savo darbe susiduriu su paaugliu, kuris save žaloja, kartais tai būna kažkoks santykis šeimoje į agresiją ar pyktį, kad nelegalu yra pykti, ir vaikas tą agresiją nukreipia į save. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip šeimoje reaguojama į pyktį, bet… Tai tik viena iš priežasčių“, – sakė su paaugliais dirbanti specialistė. Kartais paaugliai, jaunuoliai, save žalojantys, kalba apie vidinę tuštumą, kalba apie sudėtingesnius ir kompleksiškus atvejus, kalba, kad apskritai nori ką nors pajusti, ir savęs žalojimas jiems yra kaip būdas pajausti. Taip pat savižala gali kilti iš emocinio-psichologinio smurto ar apleistumo šeimoje. „Vaiko vidinis pasaulis, vidiniai patyrimai yra nuvertinami, ir tada per savižalą jie ištransliuoja, kad jaučiasi negerai“, – kalbėjo V. Lakis.
Pagrindas – nesutarimai šeimoje
Roberta Avramenko, Multidimensinės šeimos terapijos programos projekto vadovė, pastebi, kad kone visos problemos paauglio gyvenime kyla iš nesutarimų šeimoje. „Pavyzdžiui, keturiolikos metų mergaitė patenka į programą, kad žalingai vartojo, nebelanko mokyklos, bėga iš namų. Atrodo, tėvai, mylintys ir šilti, jiems vaikas rūpi, bet dirbdami sužinojom apie auklėjimo priemones. Normalu išsigąsti, kad mylimas vaikas, kuris tavęs visąlaik klausė, lankė mokyklą, lyg staiga pradeda vartoti, nebegrįžta namo, bet jie, užuot ramiai atsisėstų, pasikalbėtų, mergaitę pradeda drausminti taip, kad santykį dar labiau sugadina. Pavyzdžiui, užrakina namie, atima telefoną, daiktus, rėkia, moralizuoja, spaudžia į kampą… Toks grįžtamasis ryšys iš mylimų žmonių traumuojantis. Šiuo atveju šita jaunuolė rinksis „chebrą“, su kuria ir toliau žalingai vartoja, nes ten, kaip ji įvardija, vieninteliai žmonės, kurie ant jos nerėks“, – sakė R. Avramenko.
Tėvai per mažai mato savo atžalas?
Lietuvos jaunimo organizacijų̨ tarybos prezidentas Umberto Masi teigia, kad darbuojantis jaunimo organizacijose pastebima, kad vis dar susiduriama su tėvų ir vaikų santykio sunkumais. „Paauglys nori patekti į jaunimo organizaciją, tėvai jam uždraudžia, neleisdami skleistis jauno žmogaus saviraiškai. Jauno žmogaus, paauglio matymas suaugusiųjų akimis vis dar suvokiamas kaip probleminis. O kodėl į tas organizacijas neleidžia? Galbūt nežino, galbūt patys kažką blogo įsivaizduoja“, – galvoja U. Masi, įsitikinęs, kad tėvai per mažai mato savo atžalas.
Reikia daug pastiprinimo, padrąsinimo ir priėmimo
U. Masi teigė, kad paauglio noras atsiriboti (eik šalin) yra tipinis paauglių bendravimas ir tai yra ėjimo į savarankiškumą, gebėjimo priimti sprendimus išraiška, bet tai nereiškia, kad tėvų vaidmuo yra atmestinas ar pašalintinas. „Siūlyčiau išklausyti ir stebėti, kuo domisi tas jaunas žmogus. Kita vertus, nereikia tapti įkyriu žinovu ir ekspertu. Man, bent jau nuoširdžiai atrodo, trūksta to tėvų supratimo, kad paauglys norės gyventi savo gyvenimą ir ne pykti, kad nevykdomi tėvų lūkesčiai, bet susitaikyti su tuo ir palydėti. Ir… kuo daugiau praleisti laiko su savo vaikais“, – dėstė mintis Lietuvos jaunimo organizacijų̨ tarybos prezidentas.
Daugiau „Gimtajame…“
