Šią vasarą grybų valgytojai varvina seilę žiūrėdami į pardavinėjamas jų mėgstamas gamtos gėrybes ir nesiderėdami moka tiek, kiek paprašo. Bet ir tų pardavėjų tik vienas kitas.
Miškuose sausoka, todėl grybų randa tik gerai pažįstantys vietoves. Ne visur vienodai palijo, tad ir grybai dygsta skirtingai.
Miško ir savo daržo gėrybėmis prekiaujanti Ramunė Staškevičiūtė voveraičių dygimą linksmai palygino su dedeklėmis: „Jos kaip vištos dedeklės – deda, deda ir nustoja. Taip ir voveraitės – dygo, dygo ir nustojo. Prieš savaitę pardavimui daug pririnkau, o dabar jų banga jau slūgsta. Reikės laukti.“
Tačiau jai žinomose Pandėlio apylinkių vietose pasipylė raudonviršiai ir baravykai. Grybų karalių užtinka po 5–6 vienoje krūvoje, o raudonviršių rado iškart net 17. Šių kepurėtųjų daugiausiai randa eglynėliuose ir beržynėliuose, kur daugiau drėgmės ir sutrešusių lapų. Pasak Ramunės, šie grybai sparčiau pradėjo dygti po Žolinės.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”