Selemonas Paltanavičius
Neužmirškime: jau vasaris, dabar vis dažniau kalbame apie pavasarį, ne apie žiemą. Tam yra pagrindo, nes diena ilgėja ir šviesėja, prie lesyklos gieda zylės, girioje sausomis šakomis groja geniai, o lapių pasaulin ateina ruja, taigi – vestuvės. Jų metu lapių elgsena smarkiai keičiasi.
Ne pirmą dešimtmetį stebime daugelio laukinių gyvūnų, žinoma, – ir lapių elgsenos pokyčius, jų artėjimą prie žmogaus ir jo aplinkos. Tai palaipsnis procesas, iliustruojantis gyvūnų prisitaikymą prie kintančių sąlygų, rodantis ir mūsų pačių požiūrio į laukinius gyvūnus ir mūsų elgesio su jais pokyčius. Gyvūnai vis labiau praranda žmogaus baimę ir mokosi naudotis teikiamu maistu, priebėgomis. Ne paskutinėje vietoje yra ir patogumo jausmas, kurį gyvūnai supranta kiek kitaip nei mes.
O ko lapės atėjo į miestą? Atsakymai gali būti keli – visų pirma joms labai patraukli galimybė rasti maisto. Kadangi lapių niekas nepersekioja (net medžiotojai), jos lankosi gyvenvietėse, miestų pakraščiuose ir neretai randa vietų slapstytis, gyventi. Čia jos apsirūpina maistu. Jo ieško konteineriuose, daržuose, nes žiemą ėda net sušalusius obuolius ar moliūgus; ne paslaptis, kad daug kas tokias „vargšes lapes“ pamaitina, palikdami joms įvairaus pašaro. Tikėtina, kad, esant reikalui ir spaudžiant alkiui, lapės gali medžioti žiurkes ir bešeimininkes kates.
Dar viena galima tokio ėjimo į miestą versija – rujos metu besikeičiantis supratimas apie saugumą ir baimę. Jos gali domėtis šunų „paženklintais“ augalais, stulpais (lapės – šuninių šeimos žvėrys) ir net pačios ten palikti savo žymes. Iki vasario pabaigos jos rujos, taigi – bus tokios neįprastai neapdairios.
Ar tuo turime stebėtis? Ko gero, ne, nes, be jų, mieste gyvena akmeninės kiaunės, barsukai, daug kur – stirnos ar kiškiai. Tačiau yra vienas „bet“…
Jau daug metų Lietuvoje neturime pasiutligės atvejų. Išeitų, kad lapės, kaip potencialios šio susirgimo platintojos, praranda aktualumą. Tačiau yra kita problema – niežai, nes didelė dalis stebimų lapių yra apiplikusios, jos platina niežines erkutes visur, kur tik lankosi. Mieste, ten, kur gyvena šunys, katės, tokio užkrato tikimybė didžiausia. Todėl miesto sanitarinės tarnybos turėtų spręsti, ką daryti su mieste stebimomis lapėmis, nes jų buvimas kai kada turi tiesioginės grėsmės. Priminsiu, kad lapė – visus metus medžiojamas gyvūnas, mieste jis gali būti gaudomas turint specialų aplinkosaugos institucijų išduotą leidimą.
