Ko trūksta Rokiškiui?

Trūksta kur pernakvoti ir papusryčiauti

Simona Striupienė, Rokiškio turizmo informacijos centro (TIC) direktorė, teigia, kad ne kartą yra tekę susidurti su lankytojų pastabomis, kodėl Rokiškio mieste anksčiau dešimtos valandos ryto neatsidaro maitinimo įstaigos, siūlančios pavalgyti pusryčių ar išgerti kavos.

„Anksti nuo ryto žmonės atvažiuoja į Rokiškį autobusu su reikalais, pavyzdžiui, laukia vizitas pas gydytoją, ir nuo ryto turi daug laisvo laiko. Dėl to ir sulaukiame tokio apgailestavimo, ir gana dažnai. Taip pat žmonės pastebi, kas rytais darosi degalinėse. Pilna žmonių – visi lekia kavos ir sumuštinių. Vadinasi, pusryčių mieste poreikis tikrai yra, bet maitinimo įstaigos dirba, kaip joms patogiau“, – teigė S. Striupienė.

Taip pat, anot jos, dažnai pastabų sulaukiama dėl apgyvendinimo įstaigų trūkumo. „Rokiškio miesto svečiai norėtų apsistoti, bet pritrūksta vietų. Apgyvendinimo įstaigų Rokiškyje nemažai, bet jų reikėtų daugiau, jei kai kurie lankytojai, norintys likti nakvynei, skundžiasi, kad jos negauna. Kalbame ne kiek apie pavienius lankytojus, bet ir turistus didesnėmis grupėmis. Būtent pastariesiems apsistoti gali būti sudėtinga. Tada nukreipiame į kaimo turizmo sodybas. Tačiau ne visiems toks pasiūlymas tinka, nes jie konkrečiai pageidauja apsistoti mieste ar šalia miesto“, – sakė S. Striupienė.

Anot Rokiškio TIC direktorės, dažnai Rokiškio gyventojai ir svečiai atkreipia dėmesį į Nepriklausomybės aikštėje esantį Zameto namą. Daugelis apgailestauja dėl dabartinės pastato būklės.

Tačiau, iš esmės, jos žodžiais, Rokiškis sulaukia pagyrimų kaip gražus ir patogus miestas.
„Ak, tiesa, dar sulaukiame pastebėjimų, kad Rokiškio krašte trūksta pažintinių takų. Šiuo metu jų yra du. Tai Kazliškio šilelio takas ir Dusetų girios pažintinis takas. Pasiūlymas – turėti pažintinį taką per Rokiškio miestą. Pavyzdžiui, nuo dvaro iki ežero per miškelį“, – pridūrė S. Striupienė.

Naujų daugiabučių ir daugiau apšvietimo

Rokiškio rajono savivaldybė turbūt nė kiek ne mažiau nei Rokiškio TIC‘as yra ta vieta, kurioje gyventojai nesidrovi išsakyti pastebėjimų ir pasiūlymų, ko trūksta Rokiškiui. Vicemeras Antanas Taparauskas sako, kad vienas įdomesnių klausimų, jo pastebėjimu, buvo šis – kada Rokiškyje bus pastatyta naujų daugiabučių? Esą Rokiškyje pasigendama nekilnojamojo turto objektų plėtros. Vicemeras šypsosi – Rokiškis juk ne Vilnius ir ne savivaldybė daugiabučius turėtų statyti, o rinkos poreikį stebintys investuotojai.

„Savivaldybė, greičiausiai, net teisiškai negalėtų investuoti į statybas. Vis tik dauguma pastebėjimų, kurių tenka sulaukti, žemiškesni. Tai kelių prioriteto peržiūrėjimas dėl valymo darbų, bet už tai atsakinga „Kelių priežiūra“, o ne savivaldybė. Tad žmonėms dėl to kartais būna sudėtinga padėti. Taip pat yra tekę sulaukti pageidavimo dėl apšvietimo – kad visą naktį būtų apšviestos miesto gatvės. Teoriškai įmanoma tą padaryti, bet nesame didmiestis, kad būtų toks didžiulis poreikis. Pagrindinės gatvės yra apšviestos, o mažesnių gatvių intensyvumas naktimis nulinis, tad nėra ir poreikio.
Dargi anksčiau iš jaunimo yra tekę sulaukti pastebėjimų, kad Rokiškyje trūksta kėglinės ar kino salės. Dabar tokių pageidavimų nebegirdėti. Baseiną turime, arena irgi, tikėkimės, atsiras, tad viskas tik geryn“, – komentavo A. Taparauskas.

Skaudu matyti griūvantį paveldą

Rajono tarybos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė mano, kad Rokiškiui, tiksliau, savivaldybės ekspertų grupėms, trūksta suvokimo, kad šis kraštas turi tam tikrus kanonus. „Labai liūdna, kad padaryta taip, jog Rokiškio kraštas nebeturėtų jokių tapatybės ženklų. Aš kalbu apie tai, kuo Rokiškis anksčiau visą laiką didžiavosi, pavyzdžiui, Tyzenhauzų paveldu. Visos valdžios, visos sistemos stengiasi išsaugoti Nepriklausomybės aikštę, bet mūsų akyse griūva Zameto namas. Vienas gražiausių aikštės pastatų. Tačiau kodėl šioje vietoje mes esame bejėgiai? Girdžiu taryboje pasakojant, kad per regioninę programą bus statomi bendruomenės namai, bet aš matau griūvančią pieninę, tai kodėl tų namų negali būti rekonstruotoje pieninėje? Jeigu mes seną paveldą rekonstruosim ir įveiklinsim, turėsim vientisas saugomas formas. Bet ne. Mes griaunam paveldą, statom naujus statinius, o senus paliekam pūti. Taip mes trinam savo istoriją“, – nuomonę išdėstė tarybos narė.
Taip pat, anot pašnekovės, vertėtų prisiminti, kiek daug jėgų sudėjo muziejininkai, kraštotyrininkai, kad sukauptų didelę muziejaus kolekciją, bet… Muziejus neturi kur ją eksponuoti. „Ir festivalis „Vaidiname žemdirbiams“, kurio neliko. Kokį ženklą kursim? Ar įsivaizduojama, kad „Teatro geno“ bus tokia garbinga istorija, lyginant su festivaliu, kurį kūrė kartos profesionalių režisierių, aktorių ir teatrų? Kalbu ne tik apie miestą, bet viso rajono žmones, kurie ugdėsi gerą skonį. Ir tas geras skonis ėjo būtent su šituo ženklu. Trinamas dar vienas mūsų tapatybės kanonas. Čia ne plynė, kur reikia viską prikelti iš numirusiųjų, o stiprus istorinis miestas, kurio istorinės dvasios griovimas yra nedovanotinas. Man, kaip vaikui, kuris gimė ir augo Rokiškyje, žiauriai skaudu“, – aštrių žodžių negailėjo R. Stankevičiūtė-Vilimienė.

Taip pat tarybos narei skaudu, kodėl, anot jos, išjuokiamas L. Šepkos parkas. „Tai mūsų dievdirbys, kuris buvo rikiuojamas į geriausių primityvistų Europoje gretas. Ir štai, jo vardo teminiame parke atsiranda geltoni gultai ir sakoma, kad viskas yra normalu. Ne – mes braukiam savo istoriją. Miestas taps kaip mišrainė. Kaip silkė pataluose. Kaip ir skanu, bet visur gali pamatyti. Negalim pasakyti, kad Rokiškio istorija niekinama, bet mes patys nevertinam savęs“, – tikino R. Stankevičiūtė-Vilimienė.

Nieko netrūksta

Antai Rokiškio mašinų gamyklos vadovo Rimgaudo Kilo manymu, Rokiškyje nieko netrūksta. „Sunku vardinti trūkumus, kai savo miestą myli. Aišku, kiekvienas turi savo nuomonę, bet aš, kaip tikras rokiškėnas, galvoju, kad mūsų miestas labai gražus ir žalias. Pas kaimyną pažiūri, pamatai kur geriau – pas save darai ir kuri ką nors. Bent jau mes, verslininkai, prie gerovės kūrimo Rokiškyje prisidedame, kiek galim… Drąsiai galiu sakyti, kad pas mus gražiau nei Kupiškyje ar Zarasuose. Ir infrastruktūrine prasme, ir vizualine. Anykščiai – nieko nesakau – gražus miestas. Tiems, kurie skundžiasi, palinkėsiu mažiau skųstis ir burnoti. Pažiūrėkite kitomis akimis į savo miestą ir pagalvokite, ką galėtumėte padaryti, kad Rokiškyje gyventi būtų jaukiau. Nors apsišluoti, kiemą išsigrėbti, nešiukšlinti miesto… Nes, mano nuomone, jeigu nieko neįdedi ir reikalauji, tai tada ir nesipiktink“, – galvoja R. Kilas.