– Miela Dangira, nuo kurių metų jūs esate “Carito” Rokiškyje vedėja, iš kur atvykote?
– Į Rokiškį atvykau iš Saločių miestelio maždaug 2016-aisiais metais, nes buvau pakviesta gerbiamo klebono kunigo Eimanto Noviko. Šiaip esu gryna pasvalietė (tą faktą patvirtina ir pasvalietiška tarmė.)
– Ar tai susiję su Jūsų profesija? Kur mokėtės?
– Esu baigusi Panevėžio kolegiją. Ten įgijau universitetinį išsilavinimą, dvi specialybes: socialinio darbuotojo ir pedagogo.
– Kodėl rinkotės caritietės kelią? Kaip tapote Rokiškio “Carito” organizacijos vedėja?
– Prieš mane dirbusi “Carito” Rokiškyje vedėja susirgo, o kitų, norinčių vadovauti, neatsirado, todėl dekanas paskyrė mane, besąlygiškai.
– Kokie šios organizacijos Rokiškyje nuveikti darbai, kokie tolimesni siekiai?
– Pirmiausia rūpinamės labdara, kad stokojantiems netrūktų maisto ir drabužių. Trejus metus vykdėme besibaigiančio galiojimo Maisto banko akciją. Tų maisto lauknešėlių atsiimti vargstantys eidavo čia būriais. Periodiškai Maisto banko savanoriai renka ilgo galiojimo produktus, kuriuos perduodame laukiantiems paramos.
Rokiškyje veikianti “Carito” biblioteka – vienintelė Lietuvoje, sukaupusi kelis tūkstančius parapijiečių paaukotų knygų. Jas gali skaityti visos parapijos žmonės. Be to, bibliotekoje galima nusipirkti įvairių liturginių dalykų. Joje pakaitomis savanoriauja kelios caritietės.
Mes rūpinamės bažnyčios vidaus puošyba prieš šventes, tvarkome bažnyčios aplinką, kunigų kapus. Prieš ŽOLINES Mergelės Marijos intencija mums svarbu suburti visą Dekanatą. Tada pinti vainiko suvažiuoja iš visų parapijų ir prisideda, kaip kas gali – kas dalį vainiko nupina namie, kas jį pina šventoriuje, o tada sujungiame į vieną ilgą pynę ir puošiame savo šventovę. Tai darome jau septynerius metus.
Žinoma, padedame ir ukrainiečiams maistu, drabužiais, higienos dalykais, pinigais.
Prieš Kalėdas prisidedame prie akcijos “Gerumas mus vienija”. Vilniaus arkivyskupijos “Carito” dirbtuvėse neįgaliojo nulieta žvakelė ir už auką kito žmogaus įsigyta – į jo namus atneša vienybės, bendrystės ir vilties dvasią. Stengiamės, kad nuošalyje nepaliktume nė vieno pagalbos reikalingo parapijiečio. Taip už aukas, surinktas už “Caritas” žvakes, šįmet padėjome vienai moteriai, auginančiai neįgalų sūnų, susimokėti už elektrą, tarpininkavome, kad jai vėl ją įjungtų.
Į mus kreipiasi ir iš įkalinimo vietų grįžtantys asmenys. Bendraujame su Socialinės paramos centru, su savivaldybe, prisidedame prie prevencijos “Smurtas artimoje aplinkoje”, buvome patys įsteigę “Išklausymo tarnystę”. Veikėme metus, ieškantiems pagalbos padėjome spręsti jų problemas, nukreipdavome į Psichologų tarnybą, gelbėjome maistu, bendradarbiaujame su Probacijos tarnyba.
Mūsų “Caritas” bendruomenei organizuoja įvairias išvykas, keliones, kad patys pamatytume, kažką naujo sužinotume, išmoktume, kad pasisemtume įkvėpimo, energijos, sielai atgaivos.
Ir ateityje, be abejo, tęsime savo veiklas. Labai norėtume daugiau įtraukti jaunimo. Tai darome per Sutvirtinimą, per “Maisto banko” akcijas, kuriose jie noriai ir aktyviai dalyvauja. Juk vaikai trokšta artumos, kad kažkas su jais būtų, bendrautų. Mąstome, ką įdomaus jiems pasiūlyti. Net stovyklas anksčiau rengdavome, bet į jas kažkodėl mieliau rinkdavosi ne rokiškėnai, o pas močiutes atostogaujantys anūkai iš kitų miestų, ir jie džiaugdavosi, kad įdomu.
Daugiau „Gimtajame…“
