Kaltinimai Rokiškio autobusų parkui – į pagalbą Ukrainos žmonėms išsiuntė „lavonėlį“

„Šrotas“ už beveik keturis tūkstančius eurų

Vienas iš Ukrainos žmonėms ypač daug padedančių žmonių – „Ivanule“ pasivadinęs lenktynininkas, vaizdo tinklaraštininkas Gediminas Ivanauskas. Vasario 25 d. jis pradėjo organizuoti pagalbą Ukrainos žmonėms: ketino nuvežti gausybę įvairiausių daiktų ir į Lietuvą parvežti nuo karo bėgančius žmones bei juos apgyvendinti. Šiam kilniam tikslui G. Ivanauskas su komanda ieškojo įvairių transporto priemonių ir vieną autobusą įsigijo iš Rokiškio autobusų parko. Deja, situacija pakrypo kiek kita linkme, nei buvo tikėtasi – autobusas sugedo ir jam prireikė rimto remonto, o tai pristabdė humanitarinės pagalbos teikimą.

Savo vaizdo įraše G. Ivanauskas nestokojo piktų žodžių Rokiškio autobuso parkui. „Šiuo metu esame Lvove. Žmogus ką tik suremontavo mūsų „lavonėlį“. Pakeitėme visus diržus, užsikišusį kuro filtrą, nežinau, ką jie ten, Rokiškyje, tvarkė, paruošinėjo, bet nutrūko diržai. Esu nusivylęs, kad Rokiškio autobusų parkas brangiai pardavė šūdo gabalą. Sorry, chebra, aš galiu taip stumti, bet nemanau, kad yra teisinga siųsti į pagalbą šrotą ir dar beveik už keturis tūkstančius eurų. Būtų davę už dyka – nepykčiau, o kadangi sumokėjome… Ši problema mus ir stabdė greičiau sutiekti pagalbą. Šiandien niekuo daugiau nesirūpinom kaip tik autobuso remontu“, – savo videotransliacijoje kritikos nestokojo G. Ivanauskas.

Pasiūlė pagalbą, grąžins pinigus

Pasipylė komentarai ir raginimai daryti spaudimą Rokiškio autobusų parkui, kad istorija nuskambėtų per visą Lietuvą. Neilgai trukus į komentarus replikuota oficialioje Rokiškio autobusų parko feisbuko paskyroje. „Reaguodami į situaciją, tačiau nuo mūsų visiškai nepriklausančias aplinkybes, vis dėlto nusprendėme grąžinti pinigus į Jūsų rėmėjo sąskaitą. Slava Ukraini!“

Susiklosčiusią situaciją paprašėme pakomentuoti Rokiškio autobusų parko direktorių Antaną Taparauską Anot jo, „norėjau kaip geriau, bet…“

„Šios savaitės pradžioje su manimi susisiekė vienas iš automobilių sporto entuziastų ir pasiteiravo, ar neturime (cituoju) „bet kokios būklės važiuojančio autobuso“. Nurodžiau, kad turime. Jis paaiškino, kad transporto priemonė bus naudojama kilniam tikslui – gabenti žmones iš pavojingų Ukrainos regionų iki Lenkijos sienos. Sutikau pagelbėti, tik perspėjau, kad padovanoti negalime, tačiau transportas nusidėvėjęs – galime atiduoti už metalo laužo kainą (apie 380 eurų už toną). Kadangi autobusas sveria apie 12 tonų, jo kaina – 4500 eurų. Akcijos organizatoriai su tokiu pasiūlymu iš karto sutiko. Jau tą pačią darbo dieną autobusą paruošėme kelionei – pakeitėme tepalus, filtrus, peržiūrėjome stabdžių sistemą, sutvarkėme vizualiai. Kitą rytą pajudėjome link Utenos, kur geranoriškas pilietis pripylė pilną baką ir papildomas talpyklas dyzelinio kuro. Nuvykome į Vilnių. Čia autobuso apžiūrėti atvyko minėtas labdaros akcijos organizatorius ir viską patikrinęs patvirtino, kad transporto priemonė tinkama – autobusas didžiulis, tilps daug daiktų. Taip istorija ir būtų pasibaigusi, tačiau jau kitą dieną viešojoje erdvėje pasipylė kaltinimai, kad pardavėme visišką „geldą“, kad autobusas nevažiuoja kaip norėtų ir yra pilnas gedimų. To negalime paneigti – autobusas tikrai nėra pirmos jaunystės, nemažai laiko stovėjęs aikštelėje. Tačiau jie nebuvo akivaizdūs Lietuvos teritorijoje. Pasisiūlėme pagelbėti – susisiekėme su partneriais Vilniuje, kurie davė kontaktus žmogaus Lvovo mieste, Ukrainoje, ir būtų padėję suremontuoti autobusą mūsų sąskaita, tačiau labdaros akcijos organizatorius neturėjo laiko jiems paskambinti ir sutarti dėl konkretaus laiko ir vietos (o pasirodo, ir autobusas buvo važiuojantis…) Kas ir besupaisys, kokia jo būklė yra iš tikrųjų. Gali būti, kad tam įtakos turėjo nesugebėjimas valdyti neįprastos transporto priemonės ir prastas kuro patekimas į sistemą. Pasirodo, kuras, kurio paaukojo uteniškis – dyzelinis krosnių kuras, jis tikrai nėra pritaikytas transportui. Nebesiveldami į diskusijas, nesitikėję nei pralobti ar, kaip sakė akcijos rėmėjai, „pravaryt biznio“, o norėję tik padėti, negalime prisiimti ir atsakomybės už nebe mūsų transporto priemonės gedimus, tačiau vis tiek nusprendėme grąžinti visą sumokėtą sumą autobuso pirkėjams. Labdaros akcijos organizatoriams norisi tik palinkėti stiprybės ir sėkmės. Ačiū. Slava Ukraini, Herojam slava!“ – komentavo A. Taparauskas.