Karina ir Klausas: „O viskas prasidėjo nuo kirpyklos“

Paroda „A14-3608“ rugsėjo 14 d. 16  val. atidaroma netradicinėje vietoje – buvusiuose Kriaunų kultūros namuose. Ji veiks iki spalio 13 dienos. Dalyvauja menininkai: Violeta Bubelytė, Alvydas Lukys, Karina Kazlauskaitė, Andrius Kviliūnas, Klausas Leo Richteris. Kuratoriai ir organizatoriai Karina ir Klausas sako, jog tai netikėta paroda, o ši vieta, kur telpa daugiau žmonių nei Kriaunose yra gyventojų, mena gyvybingą kultūrinį gyvenimą. „Teatro spektakliai, kino vakarai, renginiai, susibūrimai čia vyko iki devyniasdešimtųjų, o vėliau pamažu tuštėjo, nyko, liko tik betoninių sienų pastatas. Šis miestietiško gyvenimo reliktas Kriaunose įžūliai reprezentuoja trūkinėjantį ryšį tarp miesto ir kaimo. Vilniaus ir regiono menininkai į užmarštį keliaujančius namus mėnesiui transformuoja į meno erdvę, o buvusi salės scena, koridoriai, kavinė ir biblioteka užpildomi jų kūriniais“, – sako parodos sumanytojai, Bajoruose prie Kriaunų gyvenantys menininkai – juvelyrė, instaliacijų meistrė Karina ir fotomenininkas Klausas.

– Intriguoja ir pavadinimas, ir parodos vieta. Kas dabar iš to pastato likę? Jis turi savininką, bet gal menininkai jį gali paversti netradiciniu, alternatyviu, kitokiu Kriaunų traukos centru?

Karina: – Viskas prasidėjo nuo kirpyklos, kuri neseniai atsidarė Kriaunose, buvusiame kultūros namų ir vietinės valdžios sovietmečiu naudotame pastate. Pastatas – didžiulis, bet tik mažesnė dalis naudojama, todėl mums buvo smalsu, kaip atrodo likusi pastato dalis – buvę kultūros namai. Savininkas mielai surengė ekskursiją po pastatą.

Visos erdvės buvo tiesiog tuščios: salės, scena, biblioteka, kavinė su balkonais antrame aukšte, buvusi fotografo studija…

Klausas: – Taigi, išvydus šias didžiules erdves, nors buvo apleistos ir apdulkėjusios, jos mus sužavėjo – pamatėme galimybę parodai. Iš pradžių tik įsivaizdavome, kaip galėtų atrodyti mūsų dviejų ekspozicija. Paklausėme savininko, ką jis apie tai mano. Išgirdę jo draugišką ir atvirą paskatinimą, „užsikabinom“ už šios idėjos. Kitą dieną kaip tik važiavom į Panevėžį, kur vyko renginys, skirtas Tarptautinei fotografijos dienai. Po dienos bendravimo su kitais fotografais spontaniškai kilo mintis pakviesti daugiau menininkų į šią didelę erdvę Kriaunose. Greitai susisiekėm su Violeta Bubelyte ir pasiūlėme dalyvauti parodoje. Mums pasisekė, kad menininkė mielai sutiko. Keletą dienų aš galvojau, kieno dar darbai galėtų tikti neįprastai erdvei. Tuomet prisiminiau Alvydo Lukio darbų seriją „Tai kas lieka“. O Karina prisiminė Andriaus Kviliūno videodarbus. Abu menininkai irgi sutiko, ir tai mums buvo didžiausia nuostaba. Taip dalykai pajudėjo rimtai.

Karina: – Darydami kažką panašaus, turime vilčių, kad tai ne tik dėl savęs, kad iš to gali „išaugti“ kažkas daugiau. Tai būtų nuostabu…

Iš arčiau

Violeta Bubelytė

1. Bubelytė (gim. 1956 m. Audronių k., Rokiškio r.) – fotomenininkė. Jos darbai eksponuoti daugelyje parodų Lietuvoje ir už jos. Pastaruoju metu ji dalyvavo prestižinėje „Spiral Garden“ galerijoje Tokijuje (Japonija) vykusioje parodoje „Žmogiškoji Baltija“ ir Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje (Lenkija) surengtoje parodoje „Lietuva. Du šimtmečiai fotografijos“. Jos kūriniai yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus, Nacionalinės bibliotekos, Paryžiaus ir Lewben meno fondo kolekcijų dalis. 1999 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografės menininkės garbės vardas (AFIAP). 2023 m. V. Bubelytei įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Alvydas Lukys

1. Lukys (gim. 1958 m. Šiauliuose) – menininkas, kuratorius ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas. Vienas iš „Image Studio“, vėliau – VDA Fotografijos ir vaizdo meno katedros (dabar Fotografijos ir medijų meno katedra) įkūrėjų. Šiuo metu A. Lukys yra profesorius, Dailės doktorantūros komiteto pirmininkas, vadovauja katedrai. A. Lukio pagrindiniai kūrybiniai interesai yra įvairūs kultūrinės antropologijos ir fotografijos šiuolaikiniame mene aspektai. Jo meninis požiūris glaudžiai susijęs su atminimo ir kasdienės kultūros sampratomis. Nuo 1978 m. dalyvauja parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jo darbų įsigijo Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Modernaus meno centras Vilniuje, „Brandts“ fotografijos meno muziejus Odense (Danija) ir nemažai privačių kolekcininkų.

Karina Kazlauskaitė

1. Kazlauskaitė (gim. 1980) – menininkė. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, metalo meno ir juvelyrikos studijas. 2008–2015 m. K. Kazlauskaitė gyveno ir dirbo Norvegijoje, buvo Norvegijos šiuolaikinių amatų asociacijos narė. 2020–2024 m. išrinkta LDS Vilniaus skyriaus Metalo sekcijos pirmininke. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos darbų įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Menininkė kuria šiuolaikinius konceptualius papuošalus, neįprastus meno objektus ir instaliacijas, jungdama papuošalus su kitomis medijomis: fotografija, piešiniu, šviesos efektais, videoperformansu ir kt. Kurdama eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis ir technikomis, suteikdama netikėtas prasmes, provokuoja ir apeliuoja į vartotojišką visuomenę. Dažniausiai domina temos, susijusios su gamta, gyvūnais bei žmogaus veikla. Pastarųjų metų kūryboje vyrauja Baltijos jūros ekologijos tema, į kurią menininkė žvelgia per paplūdimio rankšluosčių audinį.

Andrius Kviliūnas

1. Kviliūnas (gim. 1972 m. Panevėžyje) – videomeno kūrėjas, tapytojas. 1997 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (tapybą). 2006–2007 m. dėstė videomeną Šiaulių universitete. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, jo kūrinių yra privačiose ir MO muziejaus kolekcijose. Menininką domina universalios temos: žmogaus gyvenimas ir jo prasmė, mirtis, nuodėmė, atpirkimas. Kūriniai alsuoja absurdu ir humoru, dažnai kontrastuoja su tamsiu ir sunkiu turiniu bei estetika. Žiūrovas neišvengiamai provokuojamas ir įtraukiamas į iššaukiantį, simbolių ir reikšmių kupiną kūrėjo pasaulį.

Klausas Leo Richteris

1. L. Richteris (gim. 1986 m. Vienoje, Austrijoje) – Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis menininkas, fotografas. Vienos universitete įgijo tarptautinės plėtros bakalauro laipsnį, baigė Berlyno Ostkreuz fotografijos mokyklą (Vokietija), Vilniaus dailės akademijoje apsigynė medijų ir fotografijos meno magistro laipsnį. Jo darbai eksponuojami Lietuvoje ir užsienyje. Kūryboje daugiausia dėmesio skiriama periferijai, domimasi kultūriniais ir istoriniais hegemonijos pagrindais. Fotografas nušviečia ir aktualizuoja visuomenės paribiuose atsidūrusių bendruomenių, žmonių gyvenimus.

Daugiau GR laikraštyje