Jaučia, ko tikėtis
Ketvirtadienio popietę dvaro dirbtuvėse nebesijautė kūrybinių aistrų ar ieškojimų, mat dalis keramikos darbų jau džiūvo krosnyje, o jų autoriai leidosi pasivaikščioti vaizdingomis apylinkėmis, savuosius kūrinius dar lipdė, dailino keturi keramikai. Visi pristato savo individualų stilių.
Viena iš jų, latvė Anda Svarane, atvažiavusi iš Zase miestelio, Lietuvoje jau nebe naujokė. Pasak jos, ilga, net 20 metų draugystė sieja ją ir Igorį Kovalevskį, Arūną Augutį, Egidijų Radvenską. „Į plenerus kviečiamės vieni kitus, nes žinom, kad bus darbų kokybė. Pasikvietus nepažįstamą menininką, pasitaiko netikėtumų tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Man svarbiausia išraiškinga faktūra, o įkvėpimo semiuosi iš gamtos“, – dailindama abstrakčios formos lipdinį kalbėjo Anda. Ji pristato interjerui skirtas monumentalias vazas – indus, kurie subtiliai dekoruoti pasikartojančiomis faktūromis.
Prie vietos „neprisirišo“
Per plenerą sukurti darbai bus įkomponuojami Salų dvaro erdvėje, ar menininkai juos taiko konkrečiai vietai? „Kiekvienas menininkas dirba savo stiliumi, kaip įpratęs. Penkios dienos yra per trumpas laikas, kad sukurtume konkrečiai vietai“, – kalba panevėžietis keramikas E. Radvenskas, vis sukinėdamas iš visų pusių savo kūrinį ir, regis, žvelgdamas, ką dar patobulinti. Šis menininkas garsus keramikos objektais, kurių sienos išaugintos iš sferinių formų fragmentų.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
