Paskutinė L. Dovydėno premija buvo įteikta 2022 metais Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. 5000 eurų tuomet atiteko jaunai rašytojai Ievai Dumbrytei už romaną „Šaltienos bistro“. O dar kelerius metus anksčiau – 2019 -aisiais – Rokiškyje mūsų krašto Garbės piliečio vardas suteiktas Jonui Dovydėnui – rašytojo sūnui, gyvenančiam Jungtinėse Amerikos Valstijose. J. Dovydėnas, atvykęs kartu su žmona Betsi, Rokiškį vadino nuostabiausiu miestu.
Nėra gražesnio už Rokiškį
Viena iš premijos laureačių Birutė Jonuškaitė tuomet sakė, jog išeivijos rašytojų yra daug, tačiau kad atsigręžtų, kad remtų… „Todėl su ypatinga pagarba žiūrime į tuos, kurie grįžta, kurie sako, kad nėra gražesnio miesto už Rokiškį“, – kalbėjo B. Jonuškaitė.
Beveik visi L. Dovydėno premijos laureatai – gerai žinomi rašytojai, o knygos, kurios apdovanojamos, „pateisina ir reikliausio skaitytojo lūkesčius“. L. Dovydėno premija teikiama nuo 2008-ųjų. Ją yra gavę šie autoriai: Romualdas Granauskas, Leonardas Gutauskas, Vytautas Martinkus, Valdas Papievis, Vladas Kalvaitis, Donaldas Kajokas, Grigorijus Kanovičius, Kristina Sabaliauskaitė, Birutė Jonuškaitė, Markas Zingeris, Rugilė Audenienė ir Ieva Dumbrytė.
Biografijos faktai, daug sakantys pavadinimai
Tie faktai, nors pats mecenatas išskirtinai kuklus, yra įspūdingi. Fotomenininkas J. Dovydėnas gimė 1939 m. vasario 12 d. Kaune. Jis yra išeivijos rašytojo L. Dovydėno, kilusio iš Trumpiškio kaimo, sūnus. 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją ir penkerius metus praleido karo pabėgėlių stovykloje. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1959–1967 m. tarnavo Jungtinių Valstijų karinėse oro pajėgose, kur ir pradėjo domėtis fotografijos menu. 1965 m. baigė Browno universitetą Providence (anglų kalbą ir literatūrą). 1964–1965 m. mokėsi fotografijos Rod Ailando dizaino institute, 1965–1968 m. – Ilinojaus technologijos institute. 1967–1968 m. dirbo Čikagos miesto atkūrimo departamente fotografu. Fotografavo žurnalams „The Times“, „Nacional Geographic“, „Adventure“, „Soldier of Fortune“, „Chicago Magazine“ ir kitiems.
Dalyvauja parodose: surengė individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje 1982, 1989, 2002, 2007, 2018 m. ) ir užsienyje (Čikagoje 1967, 1972–1973, 1978– 1979 m.; Vašingtone 1980 m., Maskvoje 2003 m.). Kuria reportažines, reklamines fotografijas. Fotografuoja architektūrą, peizažus, etnines žmonių bendrijas, jų buitį, karo vaizdus, atskiras asmenybes. Fotografijoms būdinga psichologinė, meninė įžvalga, įtaigumas. J. Dovydėno kūryboje vyrauja preciziška technika atlikta nespalvotoji fotografija. Jis sukūrė fotografijų ciklus ir išleido jų fotoalbumus: „Nevada: Kelionė („Nevada: Jorney“, 1969–1980) (išleistas 1987 m.), „Veidai“ („Faces“, 1976 m.), „Čikagos namai“, „Sugrįžimas į paliktą kraštą“. Kiti Jono Dovydėno fotografijų ciklai: „Čikagos etninis gyvenimas (1977 m.), „Afganistanas“ (1985–2009). Jo kūrinių turi Meno institutai Čikagoje, Mineapolyje, Kongreso biblioteka Vašingtone.
L. Dovydėnas yra 2007 m. Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtos ir nuo 2010 m. Rokiškyje teikiamos L. Dovydėno premijos (jos dydis iki šiol buvo 5000 eurų) už geriausią lietuvišką romaną mecenatas ir vertinimo komisijos narys. Besilankančiam Rokiškyje J. Dovydėnui kilo idėja sukurti naujus Rokiškio Šv. Juozapo koplyčios vitražus, nors čia jų niekada nebuvo. Šią gražią kultūrinę iniciatyvą Jonas įgyvendino kartu su Nacionalinės meno premijos laureatu dailininku vitražistu Algirdu Dovydėnu, parengusiu koplyčios vitražų eskizus. Po dailininko mirties 2015 m. jo pradėtą darbą tęsė dailininkė Ieva Paltanavičiūtė. Ji atliko visą techninį darbą pagal sukurtą projektą. J. Dovydėnas finansavo daugumą koplyčios vitražų.
Jis taip pat yra išeivijos rašytojo L. Dovydėno rinktinių raštų (8 tomai) leidybos mecenatas. Dalį šių knygų J. Dovydėnas dovanojo J. Keliuočio viešajai bibliotekai.
Šiuo metu J. Dovydėnas su šeima gyvena JAV. Į Rokiškį atvyksta kasmet įteikti literatūrinės Liudo Dovydėno premijos geriausio lietuviško romano autoriui. Kartu aplanko tėvo rašytojo L. Dovydėno gimtąjį Trumpiškio kaimą.
Laukė ne vienerius metus
Rokiškio bibliotekininkai laukė keletą metų, kad J. Dovydėnui būtų suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Tai pagaliau atsitiko tais metais, kai Rokiškis buvo Lietuvos kultūros sostinė. Dabartinė bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė per iškilmes skaitė Paryžiuje gyvenančio L. Dovydėno premijos laureato Valdo Papievio ta proga atsiųstą sveikinimą. Jame vienas puikiausių lietuvių autorių rokiškėnams dėkojo už meilę, „kurios niekad nebus per daug“, ir susitikimus Rokiškyje, kuriuos vadina „vienomis gražiausių akimirkų“.
Mecenatas išliko kuklus
„Dėkoju ir Rokiškio garbės pilietybę priimu su dideliu malonumu. Įspūdingesnio miesto, malonesnės kompanijos, gražesnės gamtos sunku įsivaizduoti. Rokiškis ne tik šių metų kultūros centras, bet per amžius buvo Lietuvos kultūros ir meno gilus šaltinis. Čia mano tėvo gimtas kraštas, jo meno šaknys. Ir ne tik jo, bet ir kitų žinomų kūrėjų. Tas šaknis ir aš pasiėmiau. Todėl kaskart atvažiavęs jaučiuosi sugrįžęs į tėviškę“, – kalbėjo tuomet J. Dovydėnas.
Kadangi J. Dovydėnas Rokiškyje buvęs ne kartą, su juo „Gimtojo…“ žurnalistai yra bendravę ir apie jį rašę. Priminsime, kad susidomėjęs fotografija jis mokėsi Rod Ailando dizaino institute pas gerai žinomą menininką Harį Kalahaną. Fotografijos žinias gilino Ilinojaus technologijos ir dizaino institute Čikagoje. L. Dovydėnas išleido keletą fotografijų albumų, o meno pasaulyje išgarsėjo nuotraukomis iš vadinamų „karštųjų taškų“.
1985 m. J. Dovydėnas pirmą kartą išvyko į Pakistaną. Jam norėjosi savo akimis pamatyti, ar afganistaniečiai gali įveikti Sovietų Sąjungos kariuomenę. Kova Afganistane jam priminė pokario Lietuvą, kai laisvės kovotojai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, keliolika metų priešinosi okupantų kariuomenei. „Lietuvių buvo pernelyg mažai, kad laimėtų partizaninį karą prieš galingą sovietų jėgą. Aš maniau, kad Afganistano istorija gali pasisukti kitaip, ir modžahedai, laisvės kovotojai, gali laimėti. Padedant Amerikai taip ir atsitiko“, – apie save giminės knygoje rašo J. Dovydėnas. Jis trylika kartų keliavo po karų alinamą Afganistaną, įamžino modžahedus, amerikiečių ir NATO karius jų karinėse bazėse. 2005 m. menininkas skrido į Čagčaraną (Goro provincija), fotografavo misijoje dalyvavusius lietuvių karius.
Daugiau „Gimtajame…“
